Lietuvoje investuojančių gyventojų daugėja, tačiau dauguma vis dar nesiryžta pradėti. „Artea“ banko užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad 2026 m. investuojančių gyventojų dalis pasiekė rekordinius 35 proc., palyginti su 27 proc. pernai.
Iš neinvestuojančiųjų 20 proc. per pastaruosius metus svarstė pradėti ir mano, kad pradės, 41 proc. apie tai net nesvarstė, o beveik tiek pat – 39 proc. – svarstė, bet mano, kad nepradės.
„Šie žmonės apie investavimą jau galvojo, bet galvodami priėjo prie išvados, kad nepradės. Jiems trūksta ne paraginimo, o aiškumo – kur dėti pinigus ir kokios grąžos pagrįstai tikėtis“, – sako „Artea Asset Management“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Regimantas Valentonis.
Kas labiausiai trukdo pradėti investuoti?
Didesnes pajamas kaip sąlygą pradėti investuoti šiemet nurodė 58 proc. neinvestuojančių gyventojų, 2017 m. – 76 proc. Tuo tarpu garantuotos investicijų grąžos poreikį 2016 metais minėjo 19 proc., dabar – 47 proc. Geresnio finansų rinkų išmanymo 2017-aisiais trūko 23 proc., dabar – net 45 proc. gyventojų.
Tai reiškia, kad per dešimtmetį, kai atlyginimai Lietuvoje augo sparčiausiai visoje ES, o investavimo priemonės tapo prieinamos net ir telefone, stabdis ne sumažėjo, o persikėlė kitur.
„Mažesnes pajamas uždirbantiems žmonėms pirmiausia reikia susikaupti rezervą likvidesnėje formoje, ir tai yra teisinga. Bet apklausos atsakymų sąrašo viršuje pajamų aspektas laikosi labiau iš inercijos: tai vienintelis atsakymas, kuris per dešimtmetį nepaaugo. Labiausiai stabdantis veiksnys iš tikrųjų yra finansinis raštingumas“, – sako R. Valentonis.
Pasak R. Valentonio, garantijos poreikis ir žinių trūkumas iš esmės yra tas pats dalykas.
„Jei nori daugiau uždirbti, turi prisiimti riziką, pavyzdžiui, daugiau investuoti į akcijas. Jei nenori – tada galvoji: kam man tas vargas, gausiu 2-3 procentus už indėlį, sąskaitoje pinigai galvos nekvaršina. Tas pasirinkimas atrodo kaip charakterio klausimas, bet iš tikrųjų jis yra žinojimo klausimas“, – sako ekspertas.
Kodėl sprendimas neinvestuoti taip pat turi kainą?
Įdomiausią atsakymą tiems, kurie sako neturintys iš ko investuoti, duoda patys investuotojai. Tarp investuojančių lietuvių 11 proc. kas mėnesį investicijoms skiria iki 20 eurų, dar 23 proc. – nuo 21 iki 50 eurų. Kartu daugėja ir tų, kurie investuoja rimčiau: 201–500 eurų per mėnesį skiria jau 14 proc. (prieš metus – 10 proc.).
„Suma nėra tai, kas sprendžia. Sprendžia įprotis. Bet prieš įprotį būtina turėti likvidų rezervą – tad tie, kurie sako, kad pirma reikia pagalvės, yra teisūs“, – sako R. Valentonis.
Paklaustas, kas dažniausiai pajudina kelerius metus dvejojantį žmogų, ekspertas sako, kad tai beveik niekada nebūna naujas faktas apie rinkas.
„Reikia pripažinti, kad nieko nedaryti taip pat yra sprendimas. Ir šis sprendimas turi kainą, kurią kasmet nurašo infliacija. Sąskaitoje gulintys pinigai nėra saugumas – tai tiesiog lėtesnis būdas prarasti.“
Anot R. Valentonio, jaunam žmogui rizika nėra tai, kad rinka kris. Rizika yra tai, kad po 20 ar 30 metų jis turės tą pačią sumą, tik ji bus verta perpus mažiau.
„Kai esi jaunas, investavimo laikotarpis ilgas ir būtent todėl riziką prisiimti galima. Kai iki pensijos lieka nedaug – tada atsargumas yra ne baimė, o profesionalus sprendimas. Bėda ta, kad Lietuvoje šie du elgesio modeliai dažnai sukeisti vietomis“, – sako R. Valentonis.
Daugiau informacijos apie investavimo galimybes galima rasti „Artea“ banko interneto svetainėje.
Apklausą „Artea“ užsakymu 2026 m. balandžio 18–28 d. atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Kombinuotu CATI ir CAWI būdu apklausti 1016 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų. Klausimai apie kliūtis investuoti pateikti 656 neinvestuojantiems respondentams.
Svarbu žinoti: pateikiama informacija yra reklaminio pobūdžio ir negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas įsigyti ir (ar) naudoti „Artea” grupės įmonių teikiamas finansines paslaugas ar produktus. Pateikiama informacija negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas. Investicijų grąža yra susijusi su rizika, jų vertė gali ir didėti, ir mažėti, ankstesnės investicinės veiklos rezultatai negarantuoja būsimų rezultatų.
Klientas yra pats atsakingas už savo investavimo sprendimą ir prisiima su investavimu susijusią riziką. Prieš priimdami sprendimą investuoti, išanalizuokite pasirinkto produkto sutartį, taisykles, taikomus mokesčius, įvertinkite produkto investavimo strategiją, susijusias rizikas bei susipažinkite su kitais produkto dokumentais.
