Emigracijoje gyvenančių lietuvių finansiniai planai vis dažniau susiję su gimtine. Vieni nori įsigyti butą kaip investiciją, kiti – namą būsimiems grįžimo metams, treti – padėti artimiesiems Lietuvoje. Tiesa, susidūrus su paskolos klausimu išryškėja esminis skirtumas: bankai ir kredito unijos į užsienyje dirbančius klientus žvelgia labai skirtingai.
Bankai: griežtos taisyklės ir ribotos galimybės
Didieji bankai Lietuvoje yra konservatyvūs. Nors jie siūlo plačiausią paskolų spektrą, užsienyje dirbančiam lietuviui čia gali tekti įveikti tikrą biurokratinį maratoną.
Dažniausi reikalavimai:
- pajamos turi būti gaunamos iš ES ar EEE valstybių;
- darbo sutartis – ilgalaikė, dažnai reikalaujama ne mažiau kaip metų darbo stažo toje pačioje vietoje;
- atlyginimas pervedamas oficialiai į banko sąskaitą, o ne grynais;
- pateikiami darbo kontraktai, darbdavio pažymos, banko sąskaitų išrašai.
Bankai itin atsargiai vertina klientus, dirbančius ne ES šalyse – Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje po „Brexit“, o ypač ten, kur valiuta svyruoja.
Tokiais atvejais dažnai reikalaujama didesnio pradinio įnašo – iki 30–40 %. Dėl to nemažai emigrantų nusivilia ir paskolos dirbantiems užsienyje Lietuvoje negauna.
Kredito unijos: lankstumas ir individualus požiūris
Visai kitokia situacija susidaro kreipiantis į kredito unijas. Šios organizacijos, priklausančios jų nariams, yra suinteresuotos ieškoti sprendimų, o ne atmesti paraiškas. Jos labiau akcentuoja pajamų stabilumą, o ne šalį, kurioje dirbama.
Svarbiausia, kad būtų galima įrodyti:
- jog gaunamos oficialios ir nuolatinės pajamos;
- jog žmogus turi realų planą grąžinti paskolą;
- kad įkeičiamas turtas Lietuvoje turi aiškią rinkos vertę.
Unijos paprastai taiko standartinį 15–20 % pradinį įnašą, o ne padidintą, kaip bankai. Jos taip pat gali pasiūlyti lankstesnį įmokų grafiką, pavyzdžiui, jei žmogus dirba sezoninį darbą užsienyje, įmokos gali būti didesnės darbo sezonu ir mažesnės tarpsezoniu.
Kodėl unijos šiandien tampa pirmu pasirinkimu?
Įsivaizduokime, kad Jonas, gyvenantis ir dirbantis Norvegijoje, nori įsigyti butą Kaune už 100 000 €. Jo mėnesinės pajamos – 2 500 € „į rankas“.
- Bankas iš jo tikėtina prašytų 30 000–35 000 € pradinio įnašo, pateikti oficialų darbo kontraktą, darbo stažą bent metus toje pačioje įmonėje, taip pat įsipareigoti turėti gyvybės draudimą Lietuvoje. Galutinė paskolos suma galėtų siekti apie 65 000–70 000 €.
- Kredito unija paprašytų 20 000 € pradinio įnašo, patvirtintų jo pajamas iš darbo Norvegijoje ir suteiktų paskolą 80 000 €, pritaikytų mokėjimo grafiką prie jo pajamų svyravimų. Jokio papildomo privalomo gyvybės draudimo nereikalautų.
Skirtumas akivaizdus: kredito unija leidžia Jonui išlaikyti daugiau lėšų savo reikmėms, nereikalauja perteklinių sąlygų ir suteikia paskolą su lankstesnėmis sąlygomis.
Jos mėgstamos, nes:
- Mažesni administraciniai mokesčiai. Paskola emigrantui banke dažnai pabrangsta dėl papildomų „rizikos“ mokesčių.
- Lankstesni kriterijai. Svarbiausia ne šalis, o pajamų stabilumas.
- Asmeninis požiūris. Unijos dažniau žiūri į žmogaus situaciją, o ne tik į dokumentų sąrašą.
- Greitesnis procesas. Emigrantui ypač svarbu, kad paskolos sprendimas nebūtų vilkinamas mėnesių mėnesiais.
Lietuviams, dirbantiems užsienyje, gauti paskolą Lietuvoje banke vis dar sudėtinga. Tai reikalauja didesnio pradinio įnašo, daugiau dokumentų ir papildomų sąlygų. Tuo tarpu kredito unijos tampa realia alternatyva: jos atsižvelgia į individualias aplinkybes, nereikalauja perteklinių draudimų ir leidžia užsitikrinti finansavimą palankesnėmis sąlygomis.
Jeigu planuojate įsigyti būstą Lietuvoje gyvendami svetur, kredito unijos šiuo metu yra vienas patraukliausių pasirinkimų, kuris leis paskolos procesą padaryti ne tik įmanomą, bet ir patogų.
