Geriausios vietos grybauti Vilniuje ir jo apylinkėse: išsamus gidas

Lietuvoje grybavimas yra ne tik maisto rinkimas, bet ir tikra tradicija, savotiška „antroji religija”, kaip juokauja kai kurie žinovai. Vilniaus regionas ir jo apylinkės gali pasigirti įvairiomis grybingomis vietomis, kur kiekvieną rudenį (o kartais ir vasarą) galima prisirinkti įvairių rūšių grybų – nuo baravykų ir voveraičių iki raudonviršių ir lepšių. Šis gidas padės jums atrasti geriausias grybavimo vietas tiek pačiame Vilniuje, tiek 20-40 km spinduliu nuo sostinės, supažindins su pagrindinėmis grybų rūšimis, jų atpažinimu, tinkamu rinkimu, apdorojimu ir net keliais skaniais receptais.

Grybavimo sezonas Lietuvoje

Lietuvoje grybavimo sezonas prasideda pavasarį, kai pasirodo pirmieji grybai, ir tęsiasi iki vėlyvo rudens. Tačiau grybų gausa ir rūšių įvairovė labai priklauso nuo oro sąlygų, drėgmės ir temperatūros. Štai kaip atrodo grybavimo kalendorius pagal sezonus:

Pavasaris (balandis-gegužė):

• Bobausiai – pasirodo balandžio pabaigoje (reikalauja specialaus paruošimo, nes žali yra nuodingi)
• Briedžiukai – vertingas ir skanus pavasarinis grybas
• Pavasarinės balteklės (avižėlės) – randamos lapuočių miško pakraščiuose

Vasara (birželis-rugpjūtis):

• Voveraitės – pradeda augti apie Jonines (birželio pabaigoje) ir auga iki pat vėlyvo rudens
• Vasariniai baravykai – trumpam pasirodo liepos antroje pusėje
• Baravykai paąžuoliai – drėgną vasarą gali pasirodyti anksti
• Raudonviršiai – pradeda augti vasaros pabaigoje

Ruduo (rugsėjis-lapkritis):

• Tikrieji baravykai – gausiausiai dygsta rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje
• Raudonikiai – vienas iš mėgstamiausių rudeninių grybų
• Lepšiai – dažnai randami rudenį beržynuose
• Kazlėkai – rudenį aptinkami pušynuose
• Ūmėdės – įvairios rūšys auga iki pat šalnų

Geriausias laikas grybauti yra ankstyvas rytas, kai miške dar drėgna ir vėsu. Ryto rasa atsigaivinę grybai yra sultingesni, tvirtesni ir geriau pastebimi nei saulei pakilus aukščiau.

Geriausios grybavimo vietos Vilniuje

Nors Vilnius yra didmiestis, tačiau jis gali pasigirti miškingomis teritorijomis, kur galima rasti įvairių grybų. Štai kelios populiarios vietos pačiame mieste arba visai šalia jo:

1. Pavilnių regioninis parkas – vos keli kilometrai nuo miesto centro, lengvai pasiekiama vieta grybautojams. Čia vyrauja mišrūs miškai, kuriuose galima rasti įvairių grybų rūšių. Parko teritorijoje galima aptikti baravykų, voveraičių ir kitų grybų, ypač drėgnesnėse vietose. Privalumas – labai arti miesto, lengvai pasiekiama viešuoju transportu. Trūkumas – daug lankytojų, todėl geriausi grybai greitai išrenkami.
2. Valakampių miškas – šiaurės rytinėje Vilniaus dalyje esantis miškas, kuriame auga pušys ir beržai. Čia galima rasti voveraičių, kazlėkų ir kitų grybų. Vieta patogi tuo, kad ji lengvai pasiekiama miesto gyventojams.
3. Verkių regioninis parkas – miesto šiaurėje esantis didelis žaliasis plotas, kur galima rasti įvairių grybų, ypač mišriuose miškuose. Verkių miškai pasižymi įvairių rūšių grybų gausa. Rekomenduojama grybauti atokesnėse parko vietose, kur mažiau lankytojų.
4. Žaliųjų ežerų apylinkės – čia auga įvairūs grybai, o miškingose teritorijose aplink ežerus galima rasti net ir rečiau pasitaikančių rūšių, kaip rausvarudė žvynabudėlė. Ši vieta yra ypač graži dėl ežerų, tad grybavimas čia tampa maloniu gamtos prieglobsčiu.
5. Belmonto miškas – esantis netoli Belmonto pažintinio tako, šis miškas siūlo ne tik grybus, bet ir nuostabius gamtos vaizdus. Čia auga mišrūs miškai, kuriuose galima rasti įvairių grybų.

Grybaujant mieste ar netoli jo reikia atminti, kad nereikėtų rinkti grybų arčiau kaip 300-500 m atstumu nuo didelių magistralių ir plentų, nes pravažiuojančios mašinos išmeta daug teršalų, kuriuos absorbuoja grybai.

Grybingos vietos 20-40 km atstumu nuo Vilniaus

Vilniaus apylinkėse, 20-40 km spinduliu nuo miesto, yra gausybė miškų, kurie yra turtingi grybais. Šios vietos paprastai yra mažiau lankytojų, todėl galima rasti daugiau grybų:

1. Nemenčinės-Bezdonių miškai – viena populiariausių vietų tarp vilniečių. Miškuose tarp Nemenčinės ir Bezdonių galima rasti įvairių grybų rūšių, ypač baravykų ir raudonviršių. Čia yra dideli miškų plotai, mažesnė žmonių koncentracija nei arčiau Vilniaus. Kai kurios vietos sunkiau pasiekiamos automobiliu, bet rezultatas dažnai to vertas. Nemenčinės pušynai ypač garsėja grybų gausa.
2. Trakų apylinkės – šiose miškingose vietovėse galima rasti įvairių grybų. Ypač mėgstami pušynai tarp Lentvario ir Grigiškių, kur dažnai aptinkami kazlėkai ir voveraitės. Patartina rinktis nuošalesnes vietas, nes populiariose vietose grybai greitai išrenkami.
3. Dūkštų miškas – šiose vietovėse auga įvairūs grybai, o dideli miškų plotai leidžia rasti nuošalesnes vietas net savaitgaliais. Dūkštų miškas ypač mėgstamas tų, kurie ieško voveraičių ir baravykų. Vieta lengvai pasiekiama, mažiau turistų nei kituose regionuose, tačiau reikalinga gera orientacija miške.
4. Rūdninkų giria – viena grybingiausių vietų Lietuvoje, esanti pietryčių Lietuvoje. Nors kai kurios girios dalys yra toliau nei 40 km nuo Vilniaus, tačiau šiaurinė dalis patenka į šį spindulį. Čia galima rasti baravykų, voveraičių, lepšių ir raudonviršių.
5. Labanoro girios pakraščiai – nors didžioji dalis šios girios yra toliau nei 40 km nuo Vilniaus, tačiau pietiniai pakraščiai patenka į šį atstumą. Labanoro giria garsėja ne tik ežerais, bet ir miškais, kuriuose gausu grybų, ypač baravykų ir voveraičių. Giria turi didelę grybų įvairovę, bet reikia gerai pažinoti vietovę, nes galima pasiklysti.
6. Pabradės miškai – grybinga teritorija rytų Lietuvoje, kur gausu įvairių rūšių grybų. Pabradės pušynai ir mišrūs miškai yra puiki vieta tiems, kas mėgsta rinkti baravykus ir kitus vertingus grybus.
7. Riešės apylinkės – maždaug 15 km į šiaurę nuo Vilniaus esančios apylinkės, kur gausu miškų su įvairiomis grybų rūšimis. Čia galima rasti tiek baravykų, tiek kitų populiarių grybų.

Šios vietos yra pasiekiamos automobiliu per 30-60 minučių nuo Vilniaus, priklausomai nuo eismo ir konkrečios vietos. Rekomenduojama išvykti anksti ryte, kad būtų galima maksimaliai išnaudoti grybavimo laiką.

Populiariausi valgomieji grybai ir jų atpažinimas

Lietuvos miškuose auga daugybė valgomų grybų rūšių, tačiau svarbu juos atskirti nuo nuodingų ar menkaverčių. Štai pagrindiniai valgomieji grybai, kuriuos galima rasti Vilniaus apylinkėse, ir kaip juos atpažinti:

Tikrinis baravykas (Boletus edulis)

Kaip atpažinti:

• Kepurėlė: 5-25 cm skersmens, nuo šviesiai iki tamsiai rudos spalvos. Kepurėlės kraštai visuomet šviesesni. Luobelė lygi, drėgnu oru šiek tiek lipni.
• Vamzdeliai: jaunų balti, senesnių gelsvi, senų – gelsvai žali ar pilkai žalsvi.
• Kotas: Jaunų baravykų trumpas, storas, beveik kiaušinio pavidalo. Išaugusių – 8-16 cm ilgio, 4-6 cm storio, viršutinėje dalyje su tinkleliu.
• Mėsa: balta, nekintanti, malonaus kvapo ir skonio.

Kur auga: Po pušimis, eglėmis, beržais ir ąžuolais. Gausiausiai auga rugpjūčio antroje pusėje ir rugsėjo pradžioje.

Kaip naudoti: Tinka džiovinti, virti, kepti, marinuoti. Laikomas vertingiausiu valgomuoju grybu.

Voveraitė (Cantharellus cibarius)

Kaip atpažinti:

• Kepurėlė: 3-10 cm skersmens, piltuvėlio formos, geltonos spalvos.
• Lakšteliai: nusileidžiantys kotu žemyn, šakoti, tos pačios spalvos kaip ir kepurėlė.
• Kotas: trumpas, storokas, tos pačios spalvos kaip ir kepurėlė.
• Mėsa: balta, malonaus kvapo, primenančio abrikosus.

Kur auga: 40-60 metų beržynuose, dažniausiai šalia panašaus amžiaus eglučių. Auga grupėmis, dažniausiai ratais. Pradeda augti apie Jonines ir auga iki pat šalnų.

Kaip naudoti: Puikiai tinka kepti, virti, marinuoti. Vienas iš nedaugelio grybų, kuris nekirmija.

Raudonviršis (Leccinum aurantiacum)

Kaip atpažinti:

• Kepurėlė: 5-15 cm skersmens, iš pradžių pusrutuliška, vėliau išsiplečia, oranžinė-raudona.
• Vamzdeliai: balti, vėliau pilkšvi.
• Kotas: ilgas, su tamsiais žvyneliais, perlaužus mėlynuoja.
• Mėsa: balta, perlaužus pamažu rausvėja, vėliau tamsėja.

Kur auga: Dažniausiai randamas beržynuose, taip pat mišriuose miškuose, kur auga beržai.

Kaip naudoti: Tinka džiovinti, virti, marinuoti. Prieš vartojimą geriau apvirti.

Kazlėkas (Suillus luteus)

Kaip atpažinti:

• Kepurėlė: 5-12 cm skersmens, iš pradžių pusrutuliška, vėliau plokščia, ruda-gelsvai ruda, lipni.
• Vamzdeliai: gelsvi, vėliau geltonai rudi.
• Kotas: turi žiedą, virš žiedo geltonas, apačioje rudas.
• Mėsa: balta, nekintanti, malonaus skonio.

Kur auga: Pušynuose, ypač jaunuose, auga nuo liepos iki spalio.

Kaip naudoti: Prieš vartojimą rekomenduojama nuimti odelę nuo kepurėlės. Tinka kepti, virti, marinuoti.

Lepšis (Leccinum scabrum)

Kaip atpažinti:

• Kepurėlė: 5-15 cm skersmens, iš pradžių pusrutuliška, vėliau išsiplečia, pilkai ruda.
• Vamzdeliai: balti, vėliau pilkšvi.
• Kotas: ilgas, su tamsiais žvyneliais, nemėlynuoja (skirtingai nuo raudonviršio).
• Mėsa: balta, perlaužus nekeičia spalvos arba šiek tiek patamsėja.

Kur auga: Beržynuose ir mišriuose miškuose, kur auga beržai.

Kaip naudoti: Renkami tik jauni grybai, nes vyresni dažnai būna sukirmyję. Prieš vartojimą geriau apvirti.

Žaliuokė (Russula aeruginea)

Kaip atpažinti:

• Kepurėlė: 5-12 cm skersmens, iš pradžių pusrutuliška, vėliau plokščia, žalios ar žalsvai gelsvos spalvos.
• Lakšteliai: balti, tankūs.
• Kotas: baltas, storokas, trapus.
• Mėsa: balta, trapti, švelnaus skonio.

Kur auga: Beržynuose ir mišriuose miškuose, kur auga beržai. Dažnas grybas nuo liepos iki spalio.

Kaip naudoti: Tinka sūdyti, rauginti, marinuoti. Galima kepti ir virti, bet būtina pirma apvirti.

Kaip teisingai rinkti grybus

Teisingas grybų rinkimas yra svarbus ne tik dėl grybavimo sėkmės, bet ir dėl miško ekosistemos išsaugojimo. Štai keletas svarbių patarimų:

1. Atpažinkite grybus – rinkite tik gerai pažįstamus grybus. Jei abejojate dėl grybo rūšies, geriau jo nerinkite. Atsiminkite senąją taisyklę: „Nepažįsti – neimk!”
2. Pjauti ar rauti? – ekspertų nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Kai kurie rekomenduoja grybus pjauti prie pat žemės, kad nebūtų pažeista grybiena. Kiti teigia, kad atsargiai išrautas grybas leidžia geriau įvertinti jo tinkamumą (ar nėra kirmėlėtas, sukirmijęs). Raunant reikia tai daryti atsargiai, švelniai pajudinant į šonus, neišvartant samanų ir neardant paklotės.
3. Rinkimo technika – eikite „pasauliui” (t.y. saulės pusėn), taip geriau matysite grybus saulės apšviestoje paklotėje. Stenkitės kuo mažiau liestis prie medžių, krūmų šakų, nebraidyti po šlapias žolėtas vietas, kur grybai ne visada auga, ten dažniau tūno erkės ir kiti vabzdžiai.
4. Rinkimo priemonės – naudokite pintinę ar kitą orui pralaidų krepšį, o ne plastikinius maišelius, kuriuose grybai sušunta ir greitai genda. Turėkite peiliuką grybams nupjauti, šepetėlį žemėms nuo grybų valyti.
5. Atsakingas grybavimas – neardykite miško paklotės, kuri yra ne tik grybų, bet ir kitų mažų miško gyvūnų namai. Nerinkite labai mažų, jaunų grybų, leiskite jiems užaugti. Nerinkite grybų, kurie saugotini ir įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.
6. Venkite taršos – nerinkite grybų šalia intensyvaus eismo kelių, geležinkelių, pramoninių zonų, nes grybai kaupia teršalus.
7. Patikrinkite surinktus grybus – prieš išeinant iš miško, peržiūrėkite surinktus grybus, pašalinkite abejotinus ar sukirmijusius. Dažnai grybai renkami per greitai, todėl verta dar kartą įvertinti savo laimikį.
8. Kaip atpažinti sukirmijusius grybus? – mažos skylutės ant kepurėlės rodo, kad grybas jau tapo vabzdžių namais. Galite švelniai stukstelėti delnu per kepurėlę – jei garsas primena arbūzo stuksenimą, tai ženklas, kad grybas dar tvirtas. Jei kepurėlė spaudžiama minkštėja – vidų jau sunaikino kirmėlės.

Grybų apdorojimas ir konservavimas

Grybai yra greitai gendantis produktas, todėl juos reikia tinkamai apdoroti iš karto parsinešus namo. Štai pagrindiniai grybų apdorojimo būdai:

Pirminis apdorojimas

1. Rūšiavimas – išrūšiuokite grybus pagal rūšis ir apdorojimo būdą (vieni tinka džiovinimui, kiti – marinavimui ir t.t.).
2. Valymas – nuvalykite grybus nuo žemių, samanų, spyglių. Kai kuriuos grybus (pvz., baravykus, voveraites) geriau valyti sausu būdu – su šepetėliu ar drėgnu rankšluosčiu, nes plaunant jie sugeria vandenį. Kitus grybus galima nuplauti po tekančiu vandeniu, bet labai greitai, kad nesugertų per daug drėgmės.
3. Pjaustymas – supjaustykite grybus pagal tai, kaip juos planuojate panaudoti. Džiovinimui – plonomis riekelėmis, virimui – didesniais gabalais.

Konservavimo būdai

1. Džiovinimas – vienas populiariausių grybų konservavimo būdų. Geriausiai tinka baravykai, kazlėkai, raudonviršiai.
   • Grybus džiovinkite apie 40 laipsnių temperatūroje.
   • Naudokite tunelinę džiovyklę – taip džiovinti grybai išlaiko daugiau aromato.
   • Gerai išdžiovinti grybai turi lengvai lūžti, bet nebūti trapūs.
   • Laikykite džiovintus grybus sausoje vietoje, popieriniuose ar medžiaginiuose maišeliuose.
2. Rauginimas ir sūdymas – tinka ūmėdės, grūzdai, žaliuokės, kai kurie piengrybi.
   • Rauginami grybai išlaiko vertingas savybes, tampa lengviau virškinami.
   • Prieš rauginimą grybus nuplaukite, apvirkite, tada užpilkite sūrymu.
   • Fermentacijos metu pieno rūgšties bakterijos perdirba grybų medžiagas, paversdamos jas lengviau priimtinomis virškinimo sistemai.
3. Marinavimas – tinka beveik visi grybai.
   • Prieš marinavimą grybus nuplaukite, supjaustykite, apvirkite.
   • Paruoškite marinatą iš vandens, acto, druskos, cukraus, prieskonių.
   • Užvirkite marinatą, sudėkite grybus, pavirkite 10-15 minučių.
   • Supilstykite į sterilizuotus stiklainius ir sandariai uždarykite.
4. Šaldymas – tinka beveik visi grybai.
   • Prieš šaldant grybus galima apvirti 3-5 minutes (blanširuoti).
   • Atvėsinkite, nusausinkite ir sudėkite į šaldymo maišelius ar indelius.
   • Šaldytus grybus galima laikyti 6-8 mėnesius.
5. Konservavimas savo sultyse – tinka daugelis kietesnių grybų.
   • Nuplaukite, supjaustykite ir apkepkite grybus svieste.
   • Sudėkite į sterilizuotus stiklainius, užpilkite verdančiu sūdytu vandeniu, uždarykite.
   • Sterilizuokite 40-60 minučių.

Svarbu atminti, kad grybai yra sunkiai virškinami, todėl juos būtina gerai termiškai apdoroti. Niekada nevalgykite žalių grybų!

Skanūs grybų receptai

Štai keli populiarūs ir skanūs receptai, kuriuos galite pagaminti iš savo surinktų grybų:

Voveraičių sriuba

Ingredientai:

• 500 g šviežių voveraičių
• 3-4 bulvės
• 1 morka
• 1 svogūnas
• 2 šaukštai sviesto
• 200 ml grietinėlės
• Sauja šviežių krapų
• Druska ir pipirai pagal skonį
• 100 g karštai rūkytos šoninės (nebūtina)

Gaminimas:

1. Voveraites nuvalykite, didesnes perpjaukite į kelias dalis.
2. Keptuvėje įkaitinkite aliejų, pakepinkite smulkintą svogūną ir tarkuotą morką.
3. Ištirpinkite gabaliuką sviesto ir pakepinkite voveraites keletą minučių.
4. Puode užvirinkite 1,5 l vandens, sudėkite kubeliais supjaustytas bulves.
5. Sudėkite kepintas daržoves ir grybus, virkite ant mažos ugnies apie 12 min.
6. Įpilkite grietinėlę, suberkite smulkintus krapus, paskaninkite druska ir pipirais.
7. Jei naudojate šoninę, ją supjaustykite mažais gabalėliais ir pakepinkite atskiroje keptuvėje iki traškumo.
8. Patiekdami sriubą, ant viršaus uždėkite keptą šoninę.

Baravykų sriuba

Ingredientai:

• 1 kg baravykų
• 3 bulvės
• 2 svogūnai
• 100 g šaltai rūkytų lašinių
• 200 g šalto rūkymo dešros
• 100 g krapų
• Galvelė česnako
• Druska, pipirai

Gaminimas:

1. Baravykus supjaustykite ir pakepinkite su smulkintais svogūnais.
2. Atskirai pakepinkite supjaustytus lašinius ir dešrą.
3. Į verdantį vandenį sudėkite supjaustytas bulves, tada kepintus grybus su svogūnais, lašinius ir dešrą.
4. Pavirkite 10 minučių, tada įdėkite prieskonius, smulkintus krapus ir česnaką.
5. Leiskite užvirti ir išjunkite ugnį.
6. Patiekite su grietine ir šviežia duona.

Keptos voveraitės su grietinėle

Ingredientai:

• 500 g šviežių voveraičių
• 2 šaukštai sviesto
• 1 svogūnas
• 2 skiltelės česnako
• 100 ml grietinėlės
• Šviežios petražolės
• Druska, pipirai

Gaminimas:

1. Voveraites nuvalykite, didesnes perpjaukite.
2. Keptuvėje ištirpinkite sviestą, pakepinkite smulkintą svogūną iki minkštumo.
3. Sudėkite voveraites, kepkite ant vidutinės ugnies apie 10 minučių, kol išgaruos skystis.
4. Įdėkite smulkintą česnaką, kepkite dar 1 minutę.
5. Supilkite grietinėlę, paskaninkite druska ir pipirais, pavirkite dar 2-3 minutes.
6. Pabarstykite smulkintomis petražolėmis ir patiekite su šviežia duona arba virtomis bulvėmis.

Saugumo patarimai grybautojams

Grybavimas yra malonus užsiėmimas, tačiau reikia nepamiršti ir saugumo:

1. Grybaujant nepažįstamose vietose – turėkite kompasą arba GPS įrenginį, informuokite artimuosius, kur ketinate grybauti.
2. Apsauga nuo erkių – dėvėkite ilgas kelnes, ilgomis rankovėmis marškinius, uždarą avalynę, galvos apdangalą. Po grybavimo patikrinkite kūną, ar nėra įsisiurbusių erkių.
3. Nerizikuokite su nepažįstamais grybais – jei nesate tikri dėl grybo rūšies, geriau jo nerinkite. Kiekvienais metais pasitaiko apsinuodijimų grybais, kartais net mirtinų.
4. Grybų galiojimo laikas – švieži grybai greitai genda, todėl juos reikia apdoroti tą pačią dieną, kai surinkote. Nespėjus grybų sutvarkyti, juos geriausia paskleisti plonu sluoksniu vėsioje gerai vėdinamoje patalpoje.
5. Apsinuodijimo simptomai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai. Pastebėjus šiuos simptomus po grybų valgymo, būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus.
6. Grybų vartojimo apribojimai – grybai yra sunkiai virškinami, todėl jų nerekomenduojama valgyti mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurių virškinimo sistema jautri.
7. Venkite šalnų pakąstų grybų – po šalnų grybai gali tapti nuodingi, nes juose vyksta baltymų irimo procesai.

Galiausiai atminkite, kad grybavimas – tai ne tik maisto rinkimas, bet ir puiki proga pabūti gamtoje, atsipalaiduoti ir pasimėgauti miško tyla bei grožiu. Tačiau visada grybaukite atsakingai, gerbdami gamtą ir jos turtus.

Sėkmingų grybavimų Vilniaus apylinkėse!