Vidutinis keleivis per aštuonių valandų skrydį pajudina kojas mažiau nei dešimt kartų. Visą tą laiką kraujas kojose stovi, raumenys sustingsta, o stuburas lėtai siunčia signalus, kurių dauguma ignoruoja – kol po nusileidimo pajunta, kad kūnas elgiasi kaip po miego ant grindų.
Gydytojai sako: problema ne ta, kad sėdite. Problema ta, kad sėdite ir nieko nedarote. O sprendimas paprastesnis, nei tikitės.
Trys judesiai, kurie keičia viską – ir telpa į jūsų vietą
Pirmasis ir svarbiausias – kulnų kėlimai. Pirštai ant grindų, kulnai kyla ir leidžiasi. Tai aktyvuoja blauzdų raumenis – tuos pačius, kurie veikia kaip kraujotakos siurblys kojose. Kai jie dirba – kraujas juda aukštyn, o ne stovi. Dešimt pakartojimų kas trisdešimt minučių – ir kojos po nusileidimo jausis visiškai kitaip.
Antrasis – dubens pasvirimai. Lėtai pasvirkite dubenį į priekį ir atgal, sėdėdami. Tai ne pratimai sporto salėje – tai minimalus judesys, kuris įtraukia liemenį ir sumažina apatinės nugaros dalies spaudimą. Po kelių valandų sėdėjimo ta vieta tampa skausmingiausia – ir būtent dubens pasvirimai tai sprendžia.
Trečiasis – lėti kaklo pasukimai. Pasukte galvą į vieną pusę, palaikykite kelias sekundes, tada – į kitą. Tai malšina įtampą, kuri kaupiasi nuo žiūrėjimo į ekraną ar skaitymo nepatogioje pozicijoje. Penkios sekundės į kiekvieną pusę – ir kaklas atsikvepia.
Visa ši rutina užtrunka mažiau nei minutę. Ir jokiam šalia sėdinčiam keleiviui net nepasirodys, kad kažką darote.
Kvėpavimas – ketvirtasis judesys, apie kurį niekas nekalba
Tylus diafragminis kvėpavimas – lėtas įkvėpimas per nosį, ilgas iškvėpimas – yra ne tik atsipalaidavimo technika. Jis padeda prisotinti organizmą deguonimi, kurį orlaivio salone ir taip trūksta dėl sumažinto slėgio. Kai kvėpuojate lėtai ir giliai – mažiau nuovargio, mažiau galvos svaigimo ir geresnis miegas, jei norite snūstelėti.
Derinkite kvėpavimą su kulnų kėlimais – ir gausite mini treniruotę, kuri veikia vienu metu kraujotaką, raumenis ir nervų sistemą.
Kada atsistoti – ir kaip tai padaryti nepykdant aplinkiniams
Kas vieną–dvi valandas verta atsistoti ir trumpai praeiti per saloną – kai praėjimas laisvas ir nėra maisto tiekimo. Tai ne pasivaikščiojimas – tiesiog keliasdešimt sekundžių stovėjimo ir lėto ėjimo. Pakanka, kad šlaunų raumenys atsikratytų sustingimo ir kraujotaka pilnai atsistatytų.
Jei atsistoti neįmanoma – grįžkite prie sėdimų judesių. Bet kokia veikla geriau nei jokia. Svarbu ne intensyvumas, o nuoseklumas – kas pusvalandį po minutę. Tai visa formulė.
Ši rekomendacija ypač svarbi vyresnio amžiaus keliautojams ir žmonėms su kraujotakos problemomis. Ilgas sėdėjimas be judesio didina trombų susidarymo riziką – o būtent kojų raumenų aktyvavimas yra paprasčiausias būdas ją sumažinti. Nereikia jokių specialių kojinių ar vaistų – reikia tik judėti.
Kitą kartą prieš ilgą skrydį įsiminkite tris judesius ir darykite juos kas trisdešimt minučių. Po nusileidimo pajusite skirtumą, kurio joks pirmosios klasės krėslas neduoda.
