Mažytė Balkanų valstybė, tik 2006 metais atgavusi nepriklausomybę, sparčiai užkariauja keliautojų širdis. Juodkalnija– šalis, kur stulbinantys kalnai susitinka su krištoline Adrijos jūra, kur viduramžių miesteliai įsikūrę tarp įspūdingų kanjonų, o svetingumas prilyginamas legendoms. Tai vieta, kurią atrasti verta kiekvienam, ieškančiam autentiškų patirčių neperpildytose turistinėse vietovėse.
Kompaktiška teritorija – milžiniška įvairovė
Nors Juodkalnija užima tik 13,812 kvadratinių kilometrų plotą (mažiau nei Lietuvos teritorija), šalis stebina savo gamtine įvairove. Per vieną dieną galima maudytis Adrijos jūros pakrantėje, o po kelių valandų jau slidinėti kalnų šlaituose. Tokia gamtinė įvairovė daro šalį idealia kryptimi kelionėms bet kuriuo metų laiku.
Keliautojams, mėgstantiems komfortą ir aiškumą, puikiai tinka kelionės viskas įskaičiuota, kurios leidžia be rūpesčių pažinti šios šalies grožį. Tokio pobūdžio organizuotos išvykos užtikrina, kad pamatysite visus svarbiausius objektus nesukdami galvos dėl logistikos ar kalbos barjero.
Kotoro įlanka – UNESCO saugomas stebuklas
Kotoro įlanka dažnai vadinama piečiausiu Europos fjordu, nors iš tikrųjų tai nuskendęs upės slėnis. Nepaisant geologinės klasifikacijos, vaizdai čia tiesiog atima žadą. Įlanka, apsuptą stačių kalnų, kurių aukštis siekia net 1000 metrų, yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Pačiame įlankos gale įsikūręs senamiestis – Kotoras – viduramžių perlas su vingiuotomis gatvelėmis, venecijietiško stiliaus rūmais ir įspūdinga gynybine siena, kylančia aukštai į kalną. Palypėjus šia siena iki Šv. Jono tvirtovės, atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai į visą įlanką.
Budva – turistų pamėgta, bet neprarasta autentiškumo
Budva – turizmo centras Juodkalnijoje, garsėjantis smėlėtais paplūdimiais ir gyvybingu naktiniu gyvenimu. Nepaisant turizmo plėtros, Budvos senamiestis, įsikūręs mažame pusiasalyje, išsaugojo savo viduramžišką žavesį. Siauros gatvelės, jaukios aikštės ir įspūdingos bažnyčios leidžia pasijusti tarsi nusikėlus kelis šimtmečius atgal.
Miesto pakrantėje driekiasi Slovenska plaža – ilgas paplūdimys, pamėgtas tiek vietinių, tiek turistų. Už Budvos ribų galima rasti ir nuošalesnių paplūdimių, tokių kaip Mogren, pasiekiamas tik pėsčiomis per siaurą taką šalia uolų.
Sveti Stefanas – prabangos simbolis
Sveti Stefanas – mažytė sala, su žemynu sujungta siauru pylimu, tapo Juodkalnijos vizitine kortele. Kadaise žvejų kaimelis, dabar tai ekskluzyvus kurortas, kuriame apsistoja pasaulio įžymybės ir turtuoliai. Nors pati sala prieinama tik jos svečiams, vaizdas į raudonais stogais nusėtą salą nuo apžvalgos aikštelės yra vienas įsimintiniausių Juodkalnijos vaizdų.
Netoli Sveti Stefano yra Miločer parkas – buvusi karališkoji rezidencija su rožių sodu ir oleandrų alėjomis, kur galima pasivaikščioti tarp šimtamečių alyvmedžių, kvepiančių Viduržemio jūros augalų ir pasimėgauti ramybe.
Durmitoro nacionalinis parkas – gamtos mėgėjų rojus
Šiaurinėje Juodkalnijos dalyje esantis Durmitoro nacionalinis parkas – tai kalnų, ežerų, miškų ir kanjonų karalystė. UNESCO saugomas parkas garsėja Taros upės kanjonu – giliausiu Europoje ir antru pagal gylį pasaulyje po Didžiojo kanjono JAV. Jo gylis vietomis siekia net 1300 metrų.
Parke yra 18 ledyninių ežerų, vadinamų „kalnų akimis”. Žymiausias iš jų – Juodasis ežeras (Crno jezero), apsuptas tankaus pušyno ir atspindintis Durmitoro viršūnes. Šiame parke galima užsiimti įvairiausiomis veiklomis: nuo žygių pėsčiomis ir alpinizmo iki raftingo ir žiemos sporto.
Ostrogas – stebuklingas vienuolynas uoloje
Ostrogas – vienas įspūdingiausių ortodoksų vienuolynų, įkurtas XVII amžiuje ir įrengtas beveik vertikalioje uoloje 900 metrų aukštyje. Tai svarbiausia piligrimystės vieta Juodkalnijoje, kasmet pritraukianti tūkstančius tikinčiųjų iš viso pasaulio.
Vienuolynas sudarytas iš dviejų dalių – Žemutinio ir Aukštutinio vienuolyno. Ypač įspūdingas Aukštutinis vienuolynas, kurio baltos sienos atrodo tarsi išaugusios iš pačios uolos. Viduje saugomos Šv. Vasilijaus relikvijos ir senovinės freskos.
Skadaras – didžiausias Balkanų ežeras
Pietryčių Juodkalnijoje, pasienyje su Albanija, telkšo didžiausias Balkanų pusiasalio ežeras – Skadaras. Tai ne tik stulbinančio grožio gamtos kampelis, bet ir biologinės įvairovės centras, kuriame gyvena daugiau nei 270 paukščių rūšių, įskaitant didžiausią Europoje garbanotųjų pelikanų koloniją.
Ežero pakrantės pilnos mažų žvejų kaimelių, kur galima paragauti šviežios žuvies patiekalų ir vietinio vyno. Ypač įspūdingos ežero „plaukiojančios salos” – vandens lelijų sąžalynai, kuriuose galima plaukioti tradicinėmis medinėmis valtimis.
Žabijakas – kalnų kurortas visiems metų laikams
Durmitoro kalnų papėdėje įsikūręs Žabijako miestelis – aukščiausiai Balkanuose esantis urbanizuotas centras (1450 m virš jūros lygio). Žiemą tai populiarus slidinėjimo kurortas, siūlantis trasas tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems slidininkams.
Vasarą Žabijakas tampa žygių pėsčiomis ir kalnų dviračių entuziastų centru. Aplinkui driekiasi daugybė maršrutų, vedančių į kalnus, prie ledyninių ežerų ar į įspūdingas apžvalgos aikšteles. Miestelio centre telkšantis Juodasis ežeras yra puiki vieta pradėti pažintį su Durmitoro nacionaliniu parku.
Cetinė – istorinė sostinė, pilna kultūros
Cetinė – istorinė Juodkalnijos sostinė, įkurta XV amžiuje kalnų slėnyje. Nors dabar valstybės valdžia įsikūrusi Podgoricoje, Cetinė išlieka kultūrine šalies sostine. Čia galima aplankyti Cetinės vienuolyną, karališkuosius rūmus, dabar tapusius muziejumi, ir daugybę kitų istorinių pastatų.
Miestas garsėja savo bohemiška atmosfera, meno galerijomis ir kavinėmis. Čia taip pat veikia Juodkalnijos meno akademija, pritraukianti jaunus menininkus iš visos šalies.
Juodkalnijos virtuvė – Viduržemio jūros ir Balkanų mišinys
Juodkalnijos virtuvė atspindi šalies geografinę padėtį – joje susipina Viduržemio jūros ir Balkanų tradicijos. Pakrantėje vyrauja jūros gėrybių patiekalai, o kalnuotose vietovėse – mėsos patiekalai ir sūriai.
Būtina paragauti „njeguški” pršuto – vytinto kumpio, gaminamo Njeguši kaime netoli Kotoro, taip pat „kačamakas” – kukurūzų košės su sūriu, populiarios kalnų regionuose. Iš gėrimų verta išbandyti vietinį vyną, ypač „Vranac” – stiprų raudoną vyną, bei „rakiją” – tradicinį vaisių brendį.
Kaip keliauti po Juodkalniją
Juodkalnija gali pasigirti gana gerai išvystytu kelių tinklu, tačiau kalnuotose vietovėse keliai dažnai siauri ir vingiuoti. Nuomotis automobilį – patogiausias būdas tyrinėti šalį, ypač nornt pasiekti nuošalesnes vietoves.
Viešasis transportas jungia pagrindinius miestus, tačiau tvarkaraščiai gali būti nereguliarūs. Vasaros sezonu veikia keltų linijos, jungiančios pakrantės miestus, o tai puikus būdas išvengti spūsčių keliuose.
Kada geriausia keliauti į Juodkalniją
Geriausias metas aplankyti Juodkalniją priklauso nuo jūsų interesų. Vasara (birželis-rugpjūtis) ideali mėgstantiems plaukioti ir degintis saulėje, tačiau tai ir turistinio sezono pikas, kai kainos aukščiausios.
Pavasaris (balandis-gegužė) ir ruduo (rugsėjis-spalis) – puikus metas aktyviam poilsiui ir kultūriniam turizmui, kai oras malonus, o turistų mažiau. Žiema tinka slidinėjimo entuziastams, ypač Durmitoro ir Bjelasicos kalnuose.
Juodkalnijos gyventojai – svetingumas, tradicijos ir tapatybė
Juodkalniečiai garsėja savo svetingumu ir draugiškumu. Šalis yra daugiakultūrė, joje gyvena juodkalniečiai, serbai, bosniečiai, albanai ir kitos tautinės grupės. Nepaisant etninės įvairovės, juodkalniečiai didžiuojasi savo istorija ir kultūra.
Šeimos ryšiai čia labai stiprūs, o tradicijos gerbiamos. Juodkalniečiai mėgsta ilgus pokalbius prie kavos ar vyno taurės, o draugystė su vietiniu gali tapti vertinga patirtimi, leidžiančia giliau pažinti šios įdomios šalies kultūrą.
Juodkalnija: tarp tradicijų ir modernumo
Nors Juodkalnija sparčiai modernėja ir vis labiau integruojasi į Europos struktūras (šalis yra NATO narė ir kandidatė į Europos Sąjungą), ji išlaiko savo tradicijas ir unikalią tapatybę. Tai šalis, kur senosios vertybės – šeima, draugystė, svetingumas – vis dar svarbios kasdieniniame gyvenime.
Juodkalnija yra tarsi gyvas muziejus po atviru dangumi, kur kiekvienas miestelis, kiekvienas kampelis turi savo istoriją. Tai šalis, kuri nusipelno būti atrakcijonų sąrašo viršuje tiems, kurie vertina autentiškas patirtis, nepaliestą gamtą ir turtingą kultūrą. Tai šalis, kuri, nors ir maža, palieka didžiulį įspūdį kiekvienam, kas ją aplanko.
