Mintis apie vandeniui atsparų metalo detektorių daugeliui atrodo labai paprasta – jei jau pirkti, tai tokį, kuris veiktų visur. Miške po lietaus, šlapiame lauke, prie ežero ar pajūryje. Iš pradžių atrodo, kad visi tokie modeliai panašūs, skiriasi tik kaina ir dizainas. Tačiau vos tik prasideda rimtesnės išvykos, skirtumai pradeda lįsti labai greitai.
Vienas detektorius drėgname smėlyje dirba ramiai, kitas pradeda skleisti keistus signalus vos priėjus arčiau vandens. Vienas leidžia ieškoti kelias valandas be streso, o kitas po pusdienio pradeda erzinti taip stipriai, kad dingsta visas malonumas. Dėl to žmonės, kurie bent kiek ilgiau užsiima šiuo hobiu, labai greitai supranta, kad renkantis vandeniui atsparų modelį neužtenka pasižiūrėti į reklaminius užrašus.
Vanduo detektorių patikrina daug greičiau nei sausas gruntas
Sausame lauke net vidutinis modelis gali atrodyti visai neblogai. Problemos dažniausiai prasideda tada, kai atsiranda drėgmė, šlapias smėlis ar mineralizuotas gruntas. Pajūryje dalis pigesnių detektorių pradeda „gaudyti“ signalus beveik iš niekur. Žmogus kasa vieną duobę po kitos ir po kelių valandų supranta, kad daugiau laiko praleido rinkdamas kamštelius nei ieškodamas kažko vertingo.
Tokiose vietose labai svarbus tampa stabilumas. Patyrę ieškotojai dažnai sako, kad geras vandeniui atsparus detektorius pirmiausia turi veikti ramiai. Nes jei aparatas nuolat pypsi be aiškios priežasties, pradedi nepasitikėti kiekvienu signalu.
Būtent todėl žmonės dažnai domisi modeliais, kurie jau spėjo užsitarnauti normalesnį vardą tarp ieškotojų. Pavyzdžiui, nokta simplex ultra gana dažnai pasirodo forumuose ar grupėse todėl, kad žmonės ieško universalesnio varianto, kuris normaliai susitvarkytų ir su drėgnesnėmis vietomis.
Atsparumas vandeniui dar nereiškia, kad galima nardyti
Čia viena dažniausių naujokų klaidų. Pamatę užrašą „waterproof“, žmonės kartais įsivaizduoja, kad su detektoriumi galima drąsiai bristi kur tik nori. Tačiau realybėje vieni modeliai apsaugoti tik nuo lietaus ar seklaus vandens, o kiti iš tiesų pritaikyti rimtesniam naudojimui.
Dėl to prieš perkant verta pasidomėti keliais dalykais:
- kokį gylį realiai atlaiko detektorius
- ar vandeniui atspari visa konstrukcija
- kaip modelis elgiasi šlapiame smėlyje
- ar valdymo mygtukai patogūs drėgnomis rankomis
- kiek sveria pats detektorius ilgesniam naudojimui
Atrodo smulkmenos, tačiau po kelių valandų prie vandens jos pradeda jaustis labai stipriai.
Paplūdimyje greitai supranti, kiek verta gera įranga
Žmonės, kurie pirmą kartą važiuoja ieškoti radinių prie jūros, dažnai tikisi romantikos. Bangos, smėlis, vakarinė saulė. Realybėje po kelių valandų pradedi jausti ir kitą pusę – vėją, drėgmę, pavargusias rankas bei nuolatinius signalus nuo šiukšlių.
Ir būtent tada pradeda matytis skirtumas tarp skirtingų detektorių. Geresni modeliai leidžia daug ramiau atsirinkti signalus, mažiau nervina ir suteikia daugiau pasitikėjimo tuo, ką girdi ausinėse. Tuo metu silpnesni aparatai dažnai pradeda „šokinėti“, ypač kai smėlis šlapias arba pilnas metalo atliekų.
Vienas pažįstamas ieškotojas pasakojo, kad pirmą savo pigų detektorių po sezono tiesiog pardavė. Sakė pavargo nuo nuolatinio triukšmo ausinėse ir bereikalingų duobių. Kai vėliau nusipirko stabilesnį modelį, pats hobis pradėjo teikti daug daugiau malonumo.
Geras detektorius turi neerzinti
Įdomu tai, kad po kiek laiko žmonės pradeda vertinti visai kitus dalykus nei pradžioje. Iš pradžių visi žiūri į reklamas, maksimalų gylį ar papildomas funkcijas. Vėliau svarbiausiu tampa paprastas klausimas – ar detektorius leidžia mėgautis ieškojimu.
Jeigu aparatas dirba stabiliai, patogiai laikosi rankoje ir nekelia streso po kelių valandų naudojimo, išvykos tampa daug smagesnės. O tada ir pats noras važiuoti ieškoti radinių atsiranda dažniau. Ir turbūt būtent čia slypi tikroji gero vandeniui atsparaus metalo detektoriaus vertė.
