Išsamus aplinkos projektas turėtų apibrėžti ne tik tai, kaip kiemas atrodys, bet ir kaip juo bus naudojamasi. Jame svarbu suderinti funkcines zonas, judėjimo maršrutus, dangas, želdinius, apšvietimą, reljefą ir reikalingą infrastruktūrą. Kuo daugiau šių sprendimų priimama prieš darbų pradžią, tuo mažesnė tikimybė, kad įrengiant kiemą vieną jau atliktą darbą teks keisti dėl kito.
Sklypo analizė ir funkcinis zonavimas
Aplinkos projektavimas turėtų prasidėti nuo esamos situacijos įvertinimo. Reikia atsižvelgti į sklypo ribas, pastatų vietą, reljefą, esamus augalus, įvažiavimą ir kitus elementus, turinčius įtakos būsimiems sprendimams.
Tuomet nustatomos pagrindinės kiemo funkcijos. Plane gali būti numatomos automobilių stovėjimo, poilsio, vaikų žaidimų ar ūkinės zonos, terasa ir kitos konkrečiam sklypui reikalingos erdvės. Kartu sprendžiama, kaip tarp jų judės žmonės ir transporto priemonės.
Gerai parengtas aplinkos projektas leidžia šiuos elementus vertinti kaip tarpusavyje susijusią sistemą. Pavyzdžiui, tako vieta turi derėti ne tik su įėjimu į namą, bet ir su reljefu, želdiniais, apšvietimu bei kitais greta planuojamais elementais.
Reljefas, dangos ir vandens valdymas
Projekte svarbu numatyti sklypo aukščius, nuolydžius ir paviršinio vandens judėjimą. Vanduo neturėtų būti neapgalvotai nukreipiamas prie pastatų ar į vietas, kuriose gali kauptis ir trukdyti naudotis teritorija.
Dangų plane nustatomos takų, įvažiavimo, automobilių stovėjimo ir kitų kietųjų paviršių vietos. Sprendžiant jų išdėstymą svarbu įvertinti ne tik estetiką, bet ir paskirtį, numatomą apkrovą, patogų judėjimą bei vandens nuvedimą.
Šiame etape taip pat galima numatyti laiptus, atramines konstrukcijas ar kitus reljefo formavimo sprendimus, jeigu jų reikia konkrečiam sklypui.
Želdinių planas ir kiemo estetika
Želdinių plane turėtų būti nurodyta, kur ir kokio tipo augalai bus sodinami. Augalai parenkami atsižvelgiant į konkrečios vietos šviesos, dirvožemio ir drėgmės sąlygas, jų būsimą dydį bei priežiūros poreikius.
Svarbu vertinti ir augalų funkciją. Vieni želdiniai gali formuoti privatumo ribą, kiti – suteikti pavėsį, atskirti skirtingas kiemo zonas ar tapti kompoziciniais akcentais. Planuojant reikia palikti pakankamai erdvės augalams augti, kad vėliau jie netrukdytų takams, pastatams ar kitai infrastruktūrai.
Bendra kiemo estetika formuojama derinant želdinius, dangas, mažosios architektūros elementus ir pastato architektūrą. Projektas padeda išvengti situacijos, kai atskiri sprendimai yra patrauklūs, tačiau tarpusavyje nesudaro vientisos aplinkos.
Apšvietimas, laistymas ir kita infrastruktūra
Aplinkos projekte verta iš anksto numatyti infrastruktūrą, kurią įrengti po kiemo sutvarkymo būtų sudėtingiau. Tai gali būti lauko apšvietimo kabeliai, laistymo sistema, vandens taškai ir kiti konkrečiam sklypui reikalingi inžineriniai sprendimai.
Apšvietimo plane pirmiausia nustatomos vietos, kur šviesa reikalinga saugiam judėjimui – prie įėjimų, takų ar laiptų. Atskirai galima planuoti dekoratyvinį augalų ir architektūros elementų apšvietimą.
Svarbi ir darbų seka. Kai prieš statybos bei apželdinimo darbus žinoma dangų, komunikacijų, apšvietimo ir augalų vieta, skirtingus kiemo įrengimo etapus galima geriau suderinti. Dėl to išsamus projektas tampa ne vien būsimo kiemo vizualizacija, bet ir praktiniu pagrindu nuosekliai organizuoti jo įrengimą.
