Kokių augalų negalima genėti spalio mėnesį: gėlių, kurioms gresia mirtis, sąrašas

700vilnius
6 min. skaitymo

Pavasarį žydinčių krūmų (sirų, forsitijų, daugelio viburnumų) negalima genėti spalio mėnesį, nes jie ant senų šakų užmezga kitų metų pumpurus.

Hortenzijos ir daugelis klematisų taip pat formuoja vėlyvąsias pumpurus, kuriuos genėjimas pašalina, sumažindamas žydėjimą.

Vaisiniai medžiai ir rožės rizikuoja žiemą nudžiūti dėl rudens genėjimo, kuris skatina jautrų augimą.

Palikite daugiamečius sėklų galvutes ir dekoratyvines žoles laukiniams gyvūnams ir žiemos struktūrai.

Laikykitės vėlyvos žiemos arba po žydėjimo genėjimo gairių, kad išvengtumėte žalos, ir sužinokite rekomenduojamą laiką bei išimtis.

Pavasarį žydintys krūmai, kurių nereikėtų genėti spalio mėnesį

Vėlyvą rudenį sodininkai turėtų vengti genėti pavasarį žydinčius krūmus, nes šios rūšys žiedpumpurius užmezga gerokai prieš žiemą; genėjimas spalio mėnesį kelia pavojų, kad bus pašalinti kito sezono žiedai. Tyrimas identifikuoja rūšis, kurių reprodukcinės struktūros susiformuoja praėjusio sezono medienoje, todėl genėjimas po žiedpumpurių susidarymo yra žalingas. Praktikams patariama atidėti didelį genėjimą iki žydėjimo pabaigos, kad būtų išsaugoti apdulkintojų ištekliai ir bendruomenės estetika. Įrodymais pagrįstas laikas apsaugo gėlių žydėjimą ir sumažina korekcinius darbus. Konkrečiai tai reiškia atidėti darbus su alyvomis ir kitais anksti pavasarį žydinčiais augalais, rudenį genėti tik nudžiūvusią arba pavojingą medieną ir dokumentuoti žydėjimo ciklus, kad būtų galima parengti sezoninius priežiūros planus.

Hortenzijos ir klematisai: kodėl rudeninis genėjimas kenkia žydėjimui

Kadangi hortenzijos ir pavasarį žydintys klematisai žiedpumpurius formuoja ant medienos, susidariusios per einamąjį augimo sezoną, genėjimas rudenį dažnai pašalina būtent tuos audinius, kurie formuotų kitų metų žiedus. Tyrimai rodo, kad panikulinės, ąžuolo lapų ir didžiųjų lapų hortenzijos žiedpumpurius formuoja vasaros pabaigoje; daugelis klematisų rūšių žiedpumpurius formuoja ant senų šakų. Todėl rudeninis genėjimas sumažina žydėjimą ir eikvoja sezoninius pastangas. Soduotojams patariama atidėti didelį genėjimą iki vėlyvos žiemos arba iškart po žydėjimo, o rudenį tikrinti tik nudžiūvusias šakas. Tokiu laiku išsaugomos reprodukcinės struktūros, remiami apdulkintojai ir maksimaliai padidinama bendruomenės nauda iš patikimų pavasario žiedų.

Vaisiniai medžiai ir rožės: genėjimas dabar gali sukelti žiemos žalą

Rudeninis vaisinių medžių ir rožių genėjimas dažnai skatina jautrių naujų atžalų augimą, kurioms trūksta sustandėjusių audinių, reikalingų atlaikyti šalčius, todėl atžalos tampa jautrios žiemos nudegimui, antrinėms infekcijoms ir padidėjusiam kenkėjų spaudimui. Stebėjimai rodo, kad prieš ramybės laikotarpį padarytos žaizdos prailgina sulos tekėjimą ir uždelsta kaluso susidarymą, sukuriant įėjimo taškus patogenams. Tyrimai rekomenduoja atidėti didelį genėjimą iki vėlyvos žiemos, kai augalai yra visiškai ramybės būsenoje ir struktūriniai sprendimai yra aiškesni. Tiems, kurie prižiūri bendruomenės sodus ar bendrus lysves, šis laikas išsaugo derliaus potencialą ir sumažina tolesnį darbą. Konservatyvus, laiku atliktas genėjimas palaiko augalų atsparumą ir naudą kitiems.

Daugiamečiai augalai, kurių sėklos visą žiemą maitina laukinius gyvūnus

Keletas daugiamečių augalų išlaiko sėklas, kurios yra svarbus žiemos maistas paukščiams ir smulkiesiems žinduoliams, taip pat suteikia struktūrinį įdomumą sodui. Tyrimai rodo, kad tokios rūšys kaip Rudbeckia ir panašūs kompozitai turi didelę maistinę vertę ir skatina vietos laukinių gyvūnų išlikimą. Sėklų galvų pašalinimas spalio mėnesį sunaikina maisto grandines ir sumažina buveinių įvairovę, kai ištekliai yra riboti. Sodininkams patariama palikti sėklų galvas nepaliestas per žiemą, stebėti ligas ir pašalinti tik tada, kai jos yra akivaizdžiai supuvusios. Ši praktika palaiko paukščių populiacijas, padeda sėklų pasiskirstymui kitam sezonui ir išlaiko sodo struktūrą. Sprendimai turėtų teikti pirmenybę ekosistemos naudai, o ne tvarkai.

Dekoratyvinės žolės ir žiemos struktūra, kurią turėtumėte išsaugoti

Vidutinio klimato sodų lysvėse ir pakraščiuose dekoratyvinės žolės suteikia būtiną žiemos struktūrą ir buveinę, kurią reikėtų išsaugoti, o ne nupjauti spalio mėnesį. Stebėjimai rodo, kad sėklų galvutės ir kuokšteliai suteikia prieglobstį vabzdžiams ir paukščiams, išlaiko vizualinį patrauklumą po sniegu ir apsaugo vainiko audinius nuo temperatūros svyravimų. Rudeninis genėjimas pašalina šiuos privalumus, sumažina maisto išteklius ir gali padaryti vainikus pažeidžiamus išdžiūvimui. Praktiniai patarimai rekomenduoja palaukti iki vėlyvos žiemos ar ankstyvo pavasario, kai matomi nauji ūgliai, ir tada nupjauti nudžiūvusius lapus. Todėl gamtos apsaugos specialistai ir valdytojai, siekiantys remti laukinę gamtą ir atsparumą, atidės pjovimą, kol augimo požym

Visžaliai ir pusiau visžaliai daugiamečiai augalai, kuriuos reikia palikti ramybėje

Sodininkams, vertinantiems lysvių priežiūrą, ypatingą dėmesį reikia skirti žolinėms visžalioms ir pusiau visžalioms augalams: jų nuolatiniai lapai apsaugo vainikus nuo šalčio ir vėjo, todėl nupjaunant juos spalio mėnesį augalai gali būti pažeidžiami žiemą ir prarasti pavasario jėgą. Tyrimas, atliktas su paprastais taksonais – heucheras, hellebores, bergenias ir tam tikrais sedumais – rodo, kad lapų išsaugojimas padeda izoliuoti ir reguliuoti drėgmę. Geriausia konservavimo praktika rekomenduoja palikti senus lapus nepaliestus, nebent jie yra sergantys, o pavasarį pašalinti tik sudriskusius. Šis metodas padeda išlaikyti mikrohabitatą naudingiems vabzdžiams ir savanoriams. Gairėse pabrėžiama, kad reikia imtis apgalvotų priemonių, siekiant išsaugoti augalų sveikatą ir ekosistemos paslaugas kaimynams ir laukinei gamtai.

Kada genėti: patarimai, kaip apsaugoti kitų metų gėles

Kada reikėtų genėti, kad būtų apsaugotos kitų metų gėlės? Sodininkai turėtų genėti taip, kad būtų išsaugotas pumpurų formavimasis, vertė laukinei faunai ir atsparumas žiemai. Tyrimai rodo, kad pavasarį žydintys krūmai turi būti genimi iškart po žydėjimo pabaigos; rožės ir vaismedžiai geriausiai reaguoja į genėjimą vėlyvą žiemą arba ankstyvą pavasarį, kad nebūtų stimuliuojamas pažeidžiamas augimas. Dekoratyvinės žolės ir sėklų galvutės turėtų būti paliktos per žiemą ir nupjautos ankstyvą pavasarį, prieš išaugant naujiems ūgliams. Pusiau visžaliai augalai reikalauja selektyvaus, sezoninio pažeistų lapų pašalinimo, o ne rudens kirpimo. Laikantis konkrečioms rūšims skirtų tvarkaraščių, sumažinamas gėlių nuostolis, ligų rizika ir palaikoma buveinė bei sezoninis susidomėjimas kitais.

Pasidalink su draugais