Milijonų naudojamas kepimo aliejus pagreitina vėžinių ląstelių vystymąsi

Populiaraus kepimo aliejaus naudojimas pagreitina prostatos vėžio vystymąsi, rodo naujas Kalifornijos universiteto tyrimas, kurį cituoja britų žiniasklaida. Tyrėjai per metus stebėjo 100 vyrų, sergančių ankstyvos stadijos liga.

Paaiškėjo, kad tie, kurie vartojo mažiau augalinių aliejų ir daugiau maisto produktų, tokių kaip lašiša, turėjo lėtesnius auglius, palyginti su žmonėmis, kurie laikėsi standartinės dietos.

Tyrimo rezultatai: ne visi augaliniai aliejai yra vienodai sveiki

Naujasis Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) atliktas tyrimas meta iššūkį ilgai gyvavusiam įsitikinimui, kad visi augaliniai aliejai yra sveikesnė alternatyva gyvūniniams riebalams. Mokslininkai nustatė, kad kai kurie itin populiarūs sėkliniai aliejai, kuriuos milijonai žmonių visame pasaulyje naudoja kasdien, gali paspartinti vėžinių ląstelių dauginimąsi.

Tyrimo vadovas dr. Williamas Aronsonas teigia: „Mūsų duomenys rodo, kad mitybos pasirinkimas gali turėti reikšmingą poveikį vėžio progresavimo greičiui, ypač prostatos vėžio atveju. Dieta, kurioje gausu tam tikrų augalinių aliejų, atrodo, sukuria palankią terpę vėžinėms ląstelėms daugintis.”

Omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių pusiausvyra

Pagrindinis kaltininkas, anot tyrėjų, yra disbalansas tarp omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių. Šiuolaikinėje vakarietiškoje dietoje omega-6 riebalų dažnai suvartojama 15-20 kartų daugiau nei omega-3 riebalų, nors evoliuciškai žmogaus organizmas prisitaikęs prie maždaug 1:1 santykio.

Sėkliniai aliejai, tokie kaip:

• Rapsų aliejus
• Kukurūzų aliejus
• Medvilnės sėklų aliejus
• Saulėgrąžų aliejus
• Sojos aliejus

turi ypač daug omega-6 riebalų rūgščių, ypač linolo rūgšties (LA). Nors omega-6 riebalai yra būtini organizmui, pernelyg didelis jų kiekis, ypač lyginant su omega-3 riebalais, gali skatinti uždegiminius procesus organizme.

„Uždegimas yra žinomas vėžio vystymosi ir progresavimo veiksnys,” – paaiškina dr. Aronsonas. „Kai organizme vyrauja omega-6 riebalai, susidaro didesnis kiekis uždegiminių molekulių, kurios gali paskatinti vėžinių ląstelių dalijimąsi ir augimą.”

Tyrimo metodika ir rezultatai

UCLA mokslininkai stebėjo 100 vyrų, kuriems buvo diagnozuotas ankstyvos stadijos prostatos vėžys. Pacientai buvo atsitiktinai paskirti į dvi grupes:

1. Kontrolinė grupė: laikėsi įprastos vakarietiškos dietos, kurioje gausu sėklinių aliejų ir perdirbto maisto.
2. Intervencijos grupė: laikėsi dietos, kurioje buvo mažiau omega-6 riebalų rūgščių ir daugiau omega-3 riebalų rūgščių. Jie vartojo mažiau sėklinių aliejų ir daugiau maisto produktų, turtingų omega-3 riebalais, tokių kaip lašiša, sardinės, linų sėmenys ir graikiniai riešutai.

Po vienerių metų tyrėjai nustatė, kad intervencijos grupės pacientų prostatos specifinio antigeno (PSA) lygis, kuris yra prostatos vėžio aktyvumo žymuo, vidutiniškai padidėjo tik 8%, palyginti su 40% padidėjimu kontrolinėje grupėje.

Be to, biopsijos mėginiai parodė, kad intervencijos grupės pacientų vėžinių ląstelių proliferacija (dalijimasis) buvo žymiai lėtesnė, o apoptozė (programuota ląstelių mirtis) – dažnesnė.

„Tai rodo, kad mitybos pokyčiai gali ne tik sulėtinti vėžio progresavimą, bet potencialiai netgi padėti organizmui kovoti su jau esančiomis vėžinėmis ląstelėmis,” – teigia tyrimo bendraautorė dr. Sarah Thompson.

Aliejų perdirbimo problema

Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų aspektą – aliejų perdirbimo procesą. Daugelis komercinių sėklinių aliejų gaminami naudojant aukštą temperatūrą ir cheminius tirpiklius, kurie gali sukelti nepageidaujamus pokyčius riebalų molekulėse.

„Perdirbimo metu gali susidaryti trans-riebalai ir kiti žalingi junginiai, kurie dar labiau padidina uždegiminį potencialą,” – aiškina mitybos specialistė ir tyrimo konsultantė dr. Rebecca Martinez.

Ypač problemiška yra šių aliejų naudojimas kepimui aukštoje temperatūroje, nes karštis gali sukelti riebalų rūgščių oksidaciją ir toksiškų junginių susidarymą.

Kaip pakeisti mitybą siekiant sumažinti riziką?

Remdamiesi tyrimo rezultatais, mokslininkai rekomenduoja:

1. Sumažinti sėklinių aliejų vartojimą – ypač rapsų, kukurūzų, saulėgrąžų ir sojos aliejų.
2. Rinktis sveikesnes alternatyvas – ekstra tyras alyvuogių aliejus, avokadų aliejus ir kokosų aliejus laikomi saugesnėmis alternatyvomis.
3. Padidinti omega-3 riebalų rūgščių suvartojimą – reguliariai valgyti riebią žuvį (lašišą, sardines, skumbrę), linų sėmenis, čija sėklas ir graikinius riešutus.
4. Vengti labai perdirbtų maisto produktų – dauguma jų gaminama naudojant pigius sėklinius aliejus.
5. Atkreipti dėmesį į maisto produktų etiketes – sėkliniai aliejai dažnai įvardijami kaip „augaliniai aliejai” be konkrečios kilmės nurodymo.

Tyrimo reikšmė kitų rūšių vėžiui

Nors šis tyrimas buvo sutelktas į prostatos vėžį, mokslininkai mano, kad panašūs mechanizmai gali veikti ir kitų tipų vėžio atveju, ypač tų, kurie jautrūs uždegiminėms reakcijoms.

„Esame matę panašių rezultatų ankstesniuose tyrimuose su krūties, storosios žarnos ir plaučių vėžio ląstelių kultūromis,” – sako dr. Aronsonas. „Dabar planuojame pradėti platesnio masto tyrimus, įtraukiant pacientus su įvairių tipų vėžiu.”

Onkologė dr. Maria Rodriguez, nedalyvavusi tyrime, komentuoja: „Šie rezultatai yra labai svarbūs, nes jie pabrėžia mitybos vaidmenį vėžio gydyme ir prevencijoje. Per dažnai mes pernelyg pasikliaujame vien vaistais ir procedūromis, nepakankamai dėmesio skirdami tam, ką pacientai kasdien deda į savo lėkštę.”

Maisto pramonės atsakas

Aliejų gamintojų asociacijos atstovai reagavo į tyrimo rezultatus teigdami, kad reikia daugiau didelės apimties tyrimų, kad būtų galima daryti galutinius išvadavimus.

„Vienas tyrimas negali paneigti dešimtmečių maistingumo tyrimų, rodančių augalinių aliejų naudą širdies ir kraujagyslių sveikatai,” – teigia Tarptautinės augalinių aliejų gamintojų asociacijos atstovas Johnas Smithas.

Tačiau vis daugiau mokslininkų pradeda kvestionuoti ilgai gyvavusį įsitikinimą, kad sėkliniai aliejai yra sveikesni už tradiciškai naudotus gyvūninius riebalus, tokius kaip sviestas ar taukai.

Praktiniai patarimai vartotojams

Mitybos specialistė dr. Martinez siūlo kelis praktinius patarimus, kaip sumažinti potencialiai žalingų aliejų vartojimą:

• Skaitykite etiketes – venkite produktų, kuriuose yra „augaliniai aliejai”, „dalinai hidrinti aliejai” ar konkrečiai įvardyti sėkliniai aliejai.
• Gaminkite maistą namuose – taip galėsite kontroliuoti, kokie aliejai naudojami.
• Rinkitės tinkamą aliejų tinkamam tikslui:
  • Kepimui aukštoje temperatūroje: rafinuotas avokadų aliejus, ghee (lydytas sviestas) arba kokosų aliejus
  • Vidutinėje temperatūroje: ekstra tyras alyvuogių aliejus
  • Salotoms ir šaltam maistui: nerafinuotas ekstra tyras alyvuogių aliejus, linų sėmenų aliejus (tik šaltiems patiekalams)
• Diversifikuokite riebalų šaltinius – vietoj to, kad pasikliautumėte vienu aliejaus tipu, naudokite įvairius sveikus riebalų šaltinius, įskaitant avokadus, riešutus, sėklas ir kokybišką žuvį.

Ką sako kiti ekspertai?

Dr. Michael Crawford, Imperinio koledžo Londone Maisto ir sveikatos instituto direktorius, kuris nedalyvavo tyrime, komentuoja: „Šie rezultatai atitinka didėjantį mokslinių įrodymų kiekį, rodantį, kad pernelyg didelis omega-6 riebalų kiekis, palyginti su omega-3, gali paskatinti uždegiminius procesus ir potencialiai paspartinti vėžio vystymąsi.”

Jis priduria: „Problematiškas yra ne pats omega-6 riebalų vartojimas, o jų disbalansas su omega-3 riebalais. Per pastaruosius 100 metų vakarietiška dieta dramatiškai pasikeitė – nuo subalansuoto omega-6 ir omega-3 santykio iki dabartinio, kai omega-6 vyrauja 15:1 ar net didesniu santykiu.”

Būsimi tyrimai

UCLA tyrėjų komanda jau planuoja tęstinį tyrimą, kuriame dalyvaus didesnis pacientų skaičius ir bus stebimi ilgesnį laiką. Jie taip pat siekia ištirti, ar panašūs mitybos pokyčiai gali būti naudingi žmonėms, sergantiems kitų tipų vėžiu.

„Mūsų tikslas yra rasti paprastus, saugius ir ekonomiškus būdus, kaip pacientai galėtų pagerinti savo gydymo rezultatus ir gyvenimo kokybę,” – sako dr. Aronsonas. „Mitybos korekcija gali būti vienas iš tokių būdų, kuris galėtų papildyti įprastus gydymo metodus.”

Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir neturėtų būti laikomas medicininiu patarimu. Visada konsultuokitės su savo gydytoju prieš darydami reikšmingus mitybos pakeitimus, ypač jei sergate kokia nors liga.