Pėdų priežiūra skirtingais metų laikais: specialistų praktiški patarimai

Deividas
5 min. skaitymo

Pėdos turi savą kalbą. Vasarą jos prašo lengvumo ir oro, žiemą jos nori šilumos ir ramybės, o rudenį dažnai tiesiog… protestuoja. Kartą po ilgos dienos grįžau namo, nusiaviau batus ir pagalvojau: „nu va, vėl tas sausumas ir tempimas“. Tą vakarą supratau vieną paprastą dalyką – pėdų priežiūra nesusideda iš vieno kremo. Ji labiau panaši į mažą sezono planą, kurį darai sau, kad ryte nesinorėtų slėpti kulnų.

Žiema: kai šiluma džiovina, o batai spaudžia

Žiemą pėdoms sunkiausia ne šaltis. Sunkiausia – kaitra patalpose, storos kojinės ir batai, kurie laikosi prie odos visą dieną. Oda po kelių savaičių pradeda šiurkštėti, kulnai „kanda“ kojines, pirštai kartais net peršti. Specialistai dažnai kartoja, kad žiemą pėdų oda praranda drėgmę greičiau, nes oras sausas, o mes dar ir dažniau prausiamės karštu vandeniu.

Čia padeda paprasta disciplina: po dušo pėdas nusausink švelniai, ne trinant, ir iškart tepk, kol oda dar jaučiasi minkšta nuo vandens. Vakare verta skirti kelias minutes įtrinimui, nes masažas suaktyvina pojūtį, kojos atsipalaiduoja. Jeigu pėdos linkusios skilinėti, rinkis priemonę, kuri skirta būtent pėdoms, o ne „universalią“. Šitoje vietoje dažnai minimas Gehwol Professional – kai norisi priemonės, kurią žmonės renkasi rimtesnei pėdų priežiūrai namuose, be chaoso ir be nuolatinių bandymų.

Pavasaris: kai norisi basų batų, bet oda dar nepasiruošus

Pavasarį dažnas scenarijus toks: saulė pašviečia, tu išsitrauki lengvesnius batus, o pėdos dar gyvena žiemos režimu. Kulnai būna šiurkštūs, oda vietomis pilkšva, o perėjimas į atviresnę avalynę staiga „išryškina“ viską, ką žiemą slėpė kojinės.

Specialistai siūlo pavasarį elgtis ramiai: šveitimas turi būti švelnus ir retas, nes per stiprus trynimas paskatina odą storėti. Geriau kartą per savaitę lengvai pašalinti negyvą sluoksnį, o kasdien palaikyti odą elastingą kremu. Dar viena smulkmena, kuri daro didelį skirtumą: patikrinti, ar batų vidus netrina. Kartais vienas kietesnis kraštas sukuria nuolatinę trintį, ir jokios priemonės neatrodo veikiančios.

Vasara: kai gražu basomis, bet atsiranda kitas iššūkis

Vasarą pėdos matomos. Ir čia prasideda tas tylus spaudimas: norisi lygių kulnų, minkštos odos, tvarkingų nagų. Tačiau vasara turi savo „spąstus“. Atviros basutės, smėlis, karštas asfaltas, ilgos dienos vaikštant. Oda greičiau suragėja, nes pėda ginasi nuo trinties.

Vasarą verta daryti du dalykus: kas vakarą nuplauti pėdas nuo dienos dulkių ir prakaito, o po to patepti lengvesniu sluoksniu, kad oda neliktų lipni. Jei mėgsti ilgas keliones pėsčiomis, kremą geriau tepti vakare, o ryte rinktis priemonę, kuri nesukuria slydimo bato viduje. Ir dar – jeigu pėdos prakaituoja, kojinės turi būti kvėpuojančios, nes šlapia oda trinasi greičiau, o tada atsiranda nuospaudos. Skamba paprastai, bet veikia.

Ruduo: kai drėgmė, batai ir nuovargis susitinka vienoje vietoje

Ruduo dažnai yra „nematomas“ sezonas pėdų priežiūrai. Oras vėsta, batai vėl užsidaro, ir žmogus atsipalaiduoja. Tik tada prasideda klasika: pėdos būna drėgnos nuo oro, bet oda viduje tampa sausa nuo batų ir šilumos. Atsiranda tempimas, kartais net niežulys. Čia svarbu nepulti į kraštutinumus: vieną vakarą netrinti iki raudonumo, kitą vakarą visai nieko nedaryti.

Rudenį geriausiai pasiteisina nuoseklus ritmas: kremas po dušo beveik kasdien, švelnus pėdų nušlifavimas kartą per savaitę, o jeigu kulnai greitai šiurkštėja, vakare galima tepti storesnį sluoksnį ir užsimauti paprastas medvilnines kojines. Po kelių savaičių pėdos dažniausiai nurimsta, ir tu pajunti skirtumą eidamas, net be jokio „grožio tikslo“.

Kada namų rutina jau per silpna

Jeigu atsiranda skausmingi įtrūkimai, kraujavimas, stiprus paraudimas ar šlapiavimas tarp pirštų, vien kosmetika gali nebepadėti. Tokiais atvejais geriau pasitarti su vaistininku ar gydytoju, nes kartais problema būna susijusi su oda, kuri reikalauja kitokios priežiūros.

Pėdų priežiūra pagal metų laikus nėra sudėtinga. Ji tiesiog žmogiška: truputį dėmesio, truputį pastovumo, mažiau pykčio ant savo kulnų. Ir tada ateina tas malonus jausmas, kai nusiavęs batus vakare nebegalvoji apie diskomfortą. Galvoji apie poilsį, pagaliau.

 

Pasidalink su draugais