Vadovų paieška – tai vienas tų procesų, su kuriuo anksčiau ar vėliau susiduria kiekviena organizacija, siekianti augimo, stabilumo ir inovacijų. Tradiciškai šiame procese itin didelis dėmesys skiriamas kandidatų patirčiai, išsilavinimui ir pasiekimams, matomiems CV – gyvenimo aprašyme. Tačiau pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie tai, kad vien tik faktų rinkinys apie karjeros kelią neparodo tikrojo kandidato tinkamumo. Vis svarbesniu kriterijumi tampa ir vertybių dermė tarp organizacijos bei kandidato. Kodėl taip nutiko? Ką reiškia „vertybių suderinamumas“ ir kodėl jis gali turėti didesnę įtaką nei ilgas sąrašas įspūdingų pasiekimų?
Vertybių svarba kuriant organizacijos kultūrą
Vadovų paieška, orientuota tik į kompetencijas, gali duoti trumpalaikių rezultatų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje dažnai paaiškėja, kad vadovo požiūris, komunikacijos stilius ar sprendimų priėmimo būdas tiesiog nesuderinami su įmonės kultūra. Tokie neatitikimai gali sukelti įtampą komandoje, mažinti motyvaciją ir netgi lemti didelę darbuotojų kaitą. Priešingai, kai vadovo ir organizacijos vertybės dera, formuojasi pasitikėjimu grįsta aplinka, kurioje žmonės jaučiasi saugūs ir įgalinti veikti. Tokia kultūra ilgainiui tampa viena iš pagrindinių konkurencinių pranašumų.
Kaip atpažinti vertybių suderinamumą atrankos metu?
Skirtingai nei CV peržiūra, vertybių suderinamumo vertinimas reikalauja gilesnės analizės ir kitokio tipo pokalbių. Atrankos specialistai vis dažniau pasitelkia skirtingus interviu metodus, vertybinius testus, atvejų analizes. Tokiu būdu siekiama suprasti, kaip kandidatas reaguoja į situacijas, kokiais principais jis remiasi priimdamas sprendimus ir kaip apibrėžia sėkmę. Vadovų paieška, paremta tokiais principais, leidžia išsiaiškinti ne tik tai, ką kandidatas veikė praeityje, bet ir kodėl jis tai darė bei kaip tai darytų ateityje.
Kodėl kartais geriau rinktis mažiau patyrusį, bet vertybiškai artimą vadovą?
Nors pasamdyti itin patyrusį vadovą su įspūdingu CV – išties viliojanti mintis, praktika rodo, kad toks pasirinkimas ne visada yra sėkmingas. Kai vertybės nesutampa, net ir geriausi gebėjimai gali būti nepakankami efektyviam darbui. Kita vertus, vadovas, kuris galbūt dar neturi dešimtmečių patirties, bet puikiai dera prie įmonės kultūros, dažnai greičiau prisitaiko, lengviau bendrauja su komanda ir rodo aukštą įsitraukimą. Tokie vadovai dažniau tampa ilgalaikiais partneriais, prisidedančiais prie tvaraus įmonės augimo.
Galbūt CV jau visai nereikalingas?
Žinoma, nereikia nuvertinti CV reikšmės – tai vis dar svarbus įrankis pradiniam kandidatų atrankos etapui. Jis padeda įvertinti, ar žmogus turi reikiamą bazinę patirtį, ar yra dirbęs panašiose struktūrose, ar turi reikalingų žinių konkrečiose srityse. Tačiau CV turėtų būti tik pirmas filtras, o ne pagrindinis sprendimo kriterijus. Tinkamiausi kandidatai dažnai išryškėja tik tuomet, kai pažvelgiama giliau – į jų asmenines motyvacijas, požiūrį į darbą ir gyvenimą, jų autentiškumą.
Vertybių dermė – ilgalaikės sėkmės pagrindas
Vadovų paieška tampa vis labiau panaši ne į CV peržiūrą, o į sudėtingą suderinamumo analizę. Organizacijos, kurios skiria laiko ne tik kompetencijų, bet ir vertybių atitikimui įvertinti, dažniau priima sėkmingus sprendimus. Tokie vadovai ne tik geriau įsilieja į komandą, bet ir tampa pokyčių lyderiais, kurie formuoja pozityvią, motyvuojančią ir į rezultatus orientuotą kultūrą. Galiausiai, kai vadovo ir organizacijos vertybės sutampa, atsiranda tvirtas pagrindas pasitikėjimu grįstiems santykiams, kurie atneša ilgalaikę vertę abiem pusėms.
