Kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu suserga per 400 moterų. Dalis jų – jaunos, aktyvios, planuojančios šeimas ar jau auginančios vaikus. Nors ši liga yra viena iš labiausiai išvengiamų onkologinių susirgimų, vis dar per mažai moterų dalyvauja prevencijoje.
Citologinis gimdos kaklelio tyrimas (PAP testas) – paprasta, greita, vos kelias minutes trunkanti procedūra – išlieka viena svarbiausių priemonių nustatyti pakitimus, galinčius virsti vėžiu. Deja, statistika rodo, kad lietuvių moterų įpročiai tikrintis vis dar toli gražu nepakankami.
„Mūsų praktikoje neretai pasitaiko moterų, kurios pirmą kartą atlieka citologinį tyrimą būdamos virš 35 ar net 40 metų. Jos dažnai sako: „Jaučiau, kad reikia, bet vis atidėdavau“. Ir deja, kai kurioms jau nustatomi reikšmingi pakitimai,“ – pasakoja gydytoja Laima Šaltanavičienė, ginekologas Vilniuje iš „InnMed“ klinikos Vilniuje.
Prevencinė patikra – ką ir kada turėtų žinoti kiekviena moteris?
Pagal tarptautines ginekologijos praktikos gaires ir PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos) rekomendacijas, kiekviena moteris nuo 25 metų turėtų reguliariai atlikti gimdos kaklelio citologinį tyrimą, bent kas trejus metus.
Tyrimas leidžia:
- nustatyti gimdos kaklelio ląstelių pakitimus (displaziją),
- aptikti ŽPV (žmogaus papilomos viruso) sukeliamus pakitimus,
- užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžio vystymuisi.
Lietuvoje prevencinė gimdos kaklelio vėžio programa veikia nuo 2004 metų, o ją kuruoja Valstybinė ligonių kasa. Remiantis oficialiais VLK duomenimis, kasmet patikrai kviečiama apie 500 000 moterų nuo 25 iki 60 metų. Tačiau realybė kitokia. Reguliariai tikrinasi vos apie 40–45 % kviestųjų, o kai kuriose savivaldybėse – dar mažiau.
„Ši patikra yra nemokama, anoniminė, neskausminga ir gali išgelbėti gyvybę. Bet vis dar gajus požiūris: „jei nieko neskauda – eiti neverta“. Tai labai pavojinga logika,“ – sako gydytoja Šaltanavičienė.
Skaičiai, kurie kelia nerimą
Pagal 2023 m. Higienos instituto ataskaitą:
- Gimdos kaklelio vėžys yra penkta pagal dažnumą onkologinė liga tarp Lietuvos moterų.
- Kas trečia pacientė, kuriai nustatomas gimdos kaklelio vėžys, niekada nebuvo atlikusi citologinio tyrimo.
- Didžiausias sergamumas – 40–55 metų moterų grupėje, tačiau vis dažniau pasitaiko atvejų ir tarp 25–35 metų moterų.
- Mirtingumo rodikliai Lietuvoje dėl šios ligos – vieni aukščiausių ES.
Tarptautiniai duomenys, publikuoti Lancet Global Health, rodo, kad gimdos kaklelio vėžio 5 metų išgyvenamumas tiesiogiai susijęs su šalies patikros apimtimi. Ten, kur moterys aktyviai tikrinasi – išgyvenamumas siekia 90 %. Kur patikra nevyksta ar moterys jos vengia – išgyvenamumas neviršija 60 %.
Gydytoja akušerė-ginekologė – InnMed
Kodėl moterys vis dar vengia tikrintis?
Gydytoja Laima Šaltanavičienė sako, kad nors situacija gerėja, vis dar susiduriama su tais pačiais iššūkiais.
- „Kai kurios moterys pirmame vizite sako: „Niekada nebuvau pas ginekologą – man tai atrodo labai asmeniška.“ Kitos – turi blogą patirtį. Labai svarbu, kad pirmas kontaktas su gydytoju būtų pagarbus, jautrus, nekeliantis streso.“
- Dalis moterų nežino, kada reikia atlikti tyrimą, kam jis skirtas, ar jis nemokamas. „Yra moterų, kurios mano, kad jei jos jau gimdė – jos apsaugotos nuo gimdos kaklelio vėžio. Tai netiesa.“
- Ypač jaunos mamos ar dirbančios moterys linkusios atidėlioti: „kai baigsis darželis“, „kai praeis šventės“, „kai sutvarkysiu kitus reikalus“. Tačiau vėžys laukti nelinkęs.
- Kadangi gimdos kaklelio pakitimus dažnai sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kai kurios moterys bijo tyrimų rezultatų, nes virusas siejamas su lytiniu gyvenimu. Tačiau ŽPV turi 80–90 % visų lytiškai aktyvių moterų, tai nėra „gėdos liga“, o virusas, nuo kurio egzistuoja vakcina.
Citologinio tyrimo eiga: ką moteris turi žinoti?
Gydytoja Šaltanavičienė pabrėžia, kad citologinis tyrimas nėra skausmingas ir trunka vos kelias minutes. Jis atliekamas ginekologinės apžiūros metu, paimant tepinėlį iš gimdos kaklelio. Tyrimas turėtų būti atliekamas ne mėnesinių metu, pacientė turi būti bent kelias dienas nesantykiavusi ir nenaudojusi makšties priemonių (žvakučių, tepalų ir pan.).
Tyrimo rezultatai gaunami per kelias dienas. Jei viskas gerai – kitą kartą tyrimas rekomenduojamas po 3 metų. Esant pakitimams – planuojami papildomi tyrimai: kolposkopija, biopsija, ŽPV tipizacija.
„Moterys dažnai nustemba, kaip greitai viskas vyksta. Jos tikėjosi nemalonaus, ilgai trunkančio vizito, o gauna tikslų, svarbų atsakymą ir ramybę. Arba, jei randame pakitimus – galimybę veikti iš karto,“ – sako gydytoja.
Vakcina nuo ŽPV – dar viena apsauga
Nuo 2016 m. Lietuvoje ŽPV vakcina įtraukta į vaikų skiepų kalendorių, o 11 metų mergaitėms ji suteikiama nemokamai. Ši vakcina apsaugo nuo ŽPV tipų, kurie dažniausiai sukelia gimdos kaklelio vėžį.
Tačiau skiepijimo apimtys Lietuvoje vis dar per žemos. 2023 m. skiepyta tik apie 55 % mergaičių. Dalis tėvų bijo, netiki ar tiesiog nežino, kam ši vakcina reikalinga. „Tai viena efektyviausių onkologijos prevencijos priemonių šiandien. Bet kol aplink sklando mitai – bus sunku pasiekti aukštą visuomenės apsaugos lygį,“ – sako gydytoja.
„Kiekviena moteris, kuri skiria kelias minutes patikrai, renkasi didesnę kontrolę savo gyvenime. Tai nėra tik medicininė procedūra – tai pasitikėjimo savimi ir savo sveikata išraiška. Ir jei tą žingsnį padarote dabar – galbūt išvengiate metų gydymo, skausmo ar net gyvybei pavojingų komplikacijų,“ – sako gydytoja Laima Šaltanavičienė.
Ji ragina visas moteris nuo 25 metų nesidrovėti, nebijoti, neignoruoti. Nes citologinis tyrimas – tai galimybė pasitikrinti, nurimti arba veikti laiku. Ir tai – moters galia.
