Pastabūs pirkėjai seniai pastebėjo – spintelės prie prekybos centrų įėjimo tyliai nyksta. Vienur jų nebeliko visai, kitur jos stovi tuščios, be spynų, tarsi pamiršti praeities reliktai. Oficialiai tai vadinama pasitikėjimo klientais ženklu. Tačiau situacija kiek sudėtingesnė.
Pasikeitusi kasdienybė
Dar prieš keletą metų spintelės prie įėjimo buvo savaime suprantamas dalykas. Užsukote į parduotuvę po darbo su kuprine ar krepšiu iš kitos parduotuvės – palikote spintelėje ir ramiai apsipirkote. Dabar daugelyje prekybos centrų ši galimybė tiesiog išnyko.
Vietoj spintelių – savitarnos kasos, bankomatai, kavos automatai. Erdvė išnaudojama kitaip. O pirkėjai lieka su klausimu: kur dabar dėti daiktus?
Prekybos tinklų atstovai į šį klausimą atsako vienodai – esą dabar viskas veikia pasitikėjimo principu. Klientai kviečiami drąsiai įeiti su savo daiktais, tereikia turėti pirkimo kvitą. Skamba gražiai, tačiau praktikoje ne visi jaučiasi patogiai vaikščiodami po parduotuvę su pilnais maišais ant pečių ir jausdami apsaugos darbuotojų žvilgsnius.
Oficiali versija – saugumas
Pagal oficialų paaiškinimą, spintelės pašalintos saugumo sumetimais. Argumentuojama, kad jose būdavo paliekami įtartini daiktai, kildavo incidentų. Be to, nauja aptarnavimo koncepcija numato, kad klientai traktuojami kaip svečiai, kuriems rodomas pasitikėjimas.
Rinkodaros požiūriu tai skamba kaip žingsnis link draugiškesnės aplinkos. Nereikia nieko įrodinėti, nereikia slėpti savo pirkinių – tiesiog ateini ir perki.
Tačiau ne visi pirkėjai šį pokytį vertina teigiamai. Dalis mano, kad tai tiesiog gudri pardavimo taktika – juk žmogus, nešinas sunkiais daiktais, linkęs apsipirkti greičiau ir mažiau dairytis po lentynas.
Ką pasakoja darbuotojai
Vieno didžiojo prekybos tinklo darbuotojas, sutikęs kalbėti anonimiškai, atskleidė kitokį vaizdą. Pasak jo, tikroji priežastis susijusi ne tiek su saugumu, kiek su ekonomika.
Spintelės reikalauja nuolatinės priežiūros. Spynos užstringa, raktai pametami, mechanizmai genda. Technikus tekdavo kviesti reguliariai – kartą per mėnesį, o kartais ir dažniau. Kiekvienas iškvietimas kainuoja.
Be to, pasitaikydavo kuriozinių situacijų. Žmonės spintelėse pamiršdavo maisto produktus – žuvį, mėsą, kitus greitai gendančius dalykus. Po kelių dienų spintelę tekdavo atidaryti jėga, o nemalonų kvapą šalinti specialiomis priemonėmis.
„Tai buvo nuolatinis pinigų ir laiko švaistymas. Vadovybė tiesiog suskaičiavo, kad pigiau jų neturėti”, – pasakojo darbuotojas.
Europinė tendencija
Panašūs pokyčiai vyksta visoje Europoje. Prekybos tinklai ieško būdų optimizuoti erdvę ir mažinti išlaidas. Vienas sprendimų – vietoj nemokamų saugojimo spintelių įrengti mokamas, panašias į siuntinių spinteles.
Toks modelis jau veikia keliose Vakarų Europos šalyse. Logika paprasta: nemokama spintelė generuoja tik išlaidas, o mokama – pajamas. Verslui apsimoka, net jei klientų patogumas šiek tiek nukenčia.
Kitas variantas – spintelių erdvę tiesiog panaudoti pelningiau. Kavos kampeliai, savitarnos zonos, reklaminiai stendai atneša daugiau naudos nei metalinės dėžės su nuolat strigstančiomis spynomis.
Kaip prisitaikyti
Situacija tokia, kokia yra, ir artimiausiu metu vargu ar keisis. Pirkėjams belieka prisitaikyti.
Keletas praktinių patarimų. Jei žinote, kad po vienų pirkinių eisite į kitą parduotuvę, planuokite maršrutą taip, kad sunkiausi pirkiniai liktų paskutiniai. Naudokitės pirkinių vežimėliais – juose galima laikyti ir savo atneštas prekes. Visada saugokite kvitus – jei apsauga paprašys paaiškinti, turėsite įrodymą.
Kai kurie pirkėjai rado dar paprastesnį sprendimą – tiesiog palieka daiktus automobilyje. Tiesa, tai tinka ne visiems, ypač tiems, kurie apsipirkinėja pėsčiomis ar viešuoju transportu.
Ar tai teisinga?
Klausimas, ar tokie pokyčiai pateisinami, lieka atviras. Verslui tai neabejotinai naudinga – mažesnės išlaidos, daugiau erdvės pelningesnėms paslaugoms. Tačiau klientų patogumas nėra prioritetas.
Įdomu tai, kad oficiali komunikacija visada pabrėžia pasitikėjimą ir geresnį aptarnavimą. Ekonominiai motyvai lieka užkulisiuose. Galbūt tai ir suprantama – niekas nenori garsiai pripažinti, kad taupymas svarbiau už pirkėjo komfortą.
Kita vertus, laisvos rinkos sąlygomis klientai balsuoja pinigine. Jei dauguma pirkėjų iš tiesų jaustųsi nepatogiai, prekybos tinklai turėtų į tai reaguoti. Kol kas masinių skundų nėra – vadinasi, dauguma tiesiog prisitaikė prie naujos realybės.
