Širdis plaka greičiau, pečiai nuolat įtempti, prieš svarbų susitikimą ima skaudėti pilvą, o vakare sunku normaliai atsipalaiduoti. Žmogus apsilanko pas gydytoją, pasidaro tyrimus ir išgirsta, kad rimtos fizinės priežasties nerasta. Palengvėjimas trunka trumpai, nes pojūčiai niekur nedingsta. Tuomet atsiranda klausimas, kurio kartais nesinori sau užduoti: gal prie kūno savijautos prisideda ilgai nešiojama emocinė įtampa?
Tokia galimybė visiškai reali. Nerimas gali pasireikšti galvos, raumenų ar pilvo skausmu, įtampa, prakaitavimu, padažnėjusiu širdies plakimu, svaigimu ir dusulio pojūčiu. Stresas savo ruožtu gali paveikti raumenis bei virškinimo sistemą. Vis dėlto fizinio simptomo nereikėtų automatiškai nurašyti emocijoms. Naują, stiprų ar neįprastą pojūtį visų pirma verta aptarti su gydytoju.
Kai gydytojas sako „viskas gerai“, o jūs vis tiek nesijaučiate gerai
Normalūs tyrimų rezultatai gali būti puiki žinia, tačiau jie nepanaikina žmogaus patiriamo diskomforto. Jeigu kiekvieną darbo rytą jaučiate gumulą gerklėje, prieš susitikimus ima pykinti arba sekmadienio vakarą krūtinėje atsiranda pažįstamas spaudimo pojūtis, patirtis išlieka tikra.
NIMH nurodo, kad nerimo sunkumai gali būti lydimi raumenų įtampos, galvos ar pilvo skausmų, nuovargio, miego sutrikimų bei kvėpavimo pojūčių. Vertindamas situaciją sveikatos priežiūros specialistas gali patikrinti ir tai, ar simptomų nesukelia kita fizinė būklė.
Ši seka svarbi. Psichologo konsultacija neturėtų pakeisti reikalingo medicininio ištyrimo. Ji gali atsirasti greta jo, kai gydytojas rimtų fizinių priežasčių neranda, o savijauta kartojasi ir ima veikti kasdienybę.
Kūnas kartais sureaguoja greičiau nei mintys
Žmogus gali sakyti: „Aš juk nesijaučiu labai įsitempęs“, nors vakare pastebi sukąstą žandikaulį, pakeltus pečius ir pilvą, kuris prieš kiekvieną nemalonų pokalbį pradeda streikuoti.
Streso reakcija nėra vien mintys. APA aprašo ryšį tarp streso ir raumenų įtampos, virškinimo pojūčių bei kitų kūno reakcijų. Stresas gali sustiprinti pilvo skausmo, pūtimo ar pykinimo pojūtį, paveikti žarnyno veiklą.
Todėl psichologo kabinete gali būti verta kalbėti ir apie tai, kas vyksta kūne. Kada atsiranda įtampa? Kas nutiko prieš jai prasidedant? Ar simptomai sustiprėja darbe, konfliktuojant, laukiant skambučio, bandant viską kontroliuoti? Tokios sąsajos kartais pasimato tik tada, kai kelias savaites į savo savijautą žiūrime ne kaip į atskirus epizodus, o kaip į pasikartojančią istoriją.
Psichologo konsultacija nėra patvirtinimas, kad „viskas tik galvoje“
Ši frazė žmones erzina pagrįstai. Jei skauda, spaudžia ar trūksta oro, pojūtis nėra išgalvotas vien todėl, kad jį gali sustiprinti nerimas.
NHS nurodo, kad nerimas gali būti susijęs su širdies plakimo pokyčiais, galvos skausmu, svaigimu, pykinimu, prakaitavimu ir dusuliu. Kartu rekomenduojama kreiptis medicininės konsultacijos, jei žmogus nėra tikras dėl simptomų priežasties.
Psichologinis darbas čia gali padėti pastebėti įtampos šaltinius, reakcijų pasikartojimą ir tai, kaip žmogus reaguoja į kūno pojūčius. Kartais didžiausią nerimą sukelia jau pats simptomas: pajutau širdies plakimą, išsigandau, pradėjau jį sekti, išsigandau dar labiau. Toks ratas gali tapti labai varginantis.
Specialisto verta ieškoti dar prieš įtampai užvaldant visą dieną
Nėra būtina laukti momento, kai dėl savijautos nustosite dirbti ar išeiti iš namų. Jei medicininiai tyrimai nepaaiškina pasikartojančios įtampos, o ji stiprėja per stresinius laikotarpius, trikdo miegą, koncentraciją ar įprastą gyvenimą, pokalbis su psichologu gali būti prasmingas.
Ramumo specialistų sąraše minima Evelina Šidagytė, konsultuojanti gyvai ir nuotoliu. Pats centras daug dėmesio skiria nerimui, panikai bei susijusiems sunkumams ir siūlo skirtingomis terapinėmis kryptimis dirbančius psichologus.
Kartais žmogus į konsultaciją ateina tikėdamasis išgirsti vieną būdą, kuris sustabdys širdies plakimą ar pilvo spazmus. Pokalbis gali pasukti kita kryptimi: kas gyvenime jau seniai kelia įtampą, ko nepavyksta paleisti, kodėl kūnas atsipalaiduoja per atostogas, tačiau simptomai grįžta sekmadienio vakarą.
Jeigu fizinis simptomas atsirado staiga, yra stiprus, neįprastas, lydimas stipraus krūtinės skausmo, ryškaus kvėpavimo sutrikimo, sąmonės praradimo ar kitų nerimą keliančių požymių, reikėtų ieškoti skubios medicininės pagalbos, o ne laukti psichologo konsultacijos.
Kai medicininės priežastys įvertintos, tačiau kūnas vėl ir vėl primena apie įtampą, pokalbis su psichologu gali tapti dar viena vieta ieškoti atsakymo. Kartais kūnas ilgai kartoja tai, kam žmogus pats dar nerado žodžių.
