Turkija šiuo metu modernizuoja pagrindinę geležinkelio liniją, jungiančią Stambulą su Bulgarijos siena. Projektas vadinamas Halkalı–Kapıkule, ir jo reikšmė Europos krovinių srautams gali būti didesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Šio koridoriaus bandymai Čerkezköy–Kapıkule atkarpoje jau atlikti, sertifikavimo procedūros baigiamos, ir tikimasi, kad linija pradės veikti iki metų pabaigos. Transporto logistikos specialistai pastebi, kad tai yra vienas reikšmingiausių pastarojo dešimtmečio infrastruktūros projektų regione.
Kas konkretaus keičiasi? Kelionės laikas tarp Stambulo ir Bulgarijos sienos sutrumpės nuo keturių valandų iki maždaug pusantros. Krovininio transporto tranzito laikas sumažės nuo aštuonių su puse iki trijų su puse valandos. Metinis pralaidumas krovinių srautams augs nuo 1,5 milijono tonų iki 9,5 milijono. Šie skaičiai reiškia, kad krovinių pervežimas iš Turkijos kelių transportu ilgainiui turės stiprų konkurentą — geležinkelį.
Kodėl tai aktualu Lietuvai
Lietuvos ir Turkijos dvišalė prekyba 2025 metais siekė beveik 860 milijonų eurų. Turkija pagal prekybos apyvartą užėmė 20-ą vietą tarp Lietuvos partnerių. Didžioji dalis krovinių tarp šių dviejų šalių šiuo metu keliauja kelių transportu per Bulgariją, Serbiją arba Vengriją, su tranzito laiku nuo 6 iki 10 dienų priklausomai nuo krovinio tipo — pilnas vilkikas ar dalinis krovinys.
Modernizuota geležinkelio linija galėtų pakeisti dalies šio maršruto logiką. Turkijos pramoniniai regionai — Stambulas, Kocaelis, Tekirdağas — gaus greitesnį ir pigesnį priėjimą prie Europos rinkų. Tai gali sumažinti transporto kaštus ypač dideliems kroviniams, kuriems greitis nėra svarbiausias kriterijus.
Lygiagrečiai plečiamas ir Kapıkule pasienio geležinkelio kompleksas — jo plotas didės nuo 253 iki 660 tūkstančių kvadratinių metrų, o bėgių kelių skaičius augs nuo 23 iki 42. Tai reiškia, kad sienos kirtimo procedūros turėtų tapti sklandesnės ir spartesnės.
Platesnis vaizdas: Balkanų geležinkeliai
Turkijos projektas neegzistuoja izoliuotai. Visame Balkanų regione vyksta geležinkelio infrastruktūros atnaujinimo banga. Serbija planuoja atstatyti beveik 1 400 kilometrų geležinkelio linijų iki 2035 metų. Bulgarija ir Šiaurės Makedonija siekia iki 2030-ųjų sukurti pirmąjį tarpvalstybinį geležinkelio susijungimą. Rumunija jau pasirašė beveik milijardo eurų vertės sutartis TEN-T tinklo atnaujinimui.
Ši tendencija susijusi su geopolitiniais pokyčiais — Rusijos ir Ukrainos konfliktas privertė perkainoti logistikos maršrutus, o Turkijos strateginė padėtis kaip tiltas tarp Europos ir Azijos tampa vis svarbesnė. Turkijos eksportas 2025-aisiais pasiekė rekordinius 273,4 milijardo dolerių, augdamas 4,5 procento.
Ką daryti verslui jau dabar
Nors geležinkelio koridorius dar nėra pilnai operatyvus, verslas jau gali planuoti. Artimiausiais metais krovinių pervežimas į Turkiją turės daugiau maršruto variantų — kombinuojant kelių ir geležinkelio transportą, galima optimizuoti ir kainą, ir pristatymo terminus.
Šiandien standartinis tranzito laikas vilkiku tarp Stambulo ir Vilniaus — maždaug 6–10 dienų, priklausomai nuo krovinio tipo. Pilnas vilkikas (FTL) paprastai keliauja greičiau, dalinis krovinys (LTL) reikalauja konsolidacijos ir gali užtrukti ilgiau. Įprastas maršrutas eina per Bulgariją, Serbiją arba Vengriją, Lenkiją ir galiausiai Lietuvą.
Kai Stambulo–Bulgarijos geležinkelio atkarpa pradės veikti pilnu pajėgumu, pirmasis maršruto segmentas pagreitės kelis kartus. Ilgainiui tai gali paveikti ir kelių transporto kainas — konkurencija tarp skirtingų transporto rūšių paprastai veikia vartotojo naudai.
Artimiausiais metais Turkijos ir Europos logistikos kraštovaizdis keisis sparčiau nei per praėjusį dešimtmetį. Laiku pastebėti šiuos pokyčius — tai konkurencinis pranašumas, kuris leidžia ne tik sutaupyti, bet ir užtikrinti stabilesnę tiekimo grandinę.
