Kai kūdikis pradeda sėdėti savarankiškai, valgymo ritualai keičiasi visiems. Staiga supranti, kad kėdė – tai ne tik vieta maistui, bet ir pirmas žingsnis į „didelių žmonių“ pasaulį. Tačiau rinkdamiesi iš šimtų skirtingų modelių, tėvai dažnai klausia vieno – kuri maitinimo kėdutė tarnaus ilgiau? Sulankstoma, medinė ar plastikinė?
Atsakymas nėra toks paprastas, kaip norėtųsi. Ir štai kodėl.
Ką sako tėvai, kurie jau išbandė kelis variantus
Viena mama iš Kauno dalijosi, kad jų pirma kėdutė buvo plastikinė, pigi ir, anot jos pačios, „atrodė visai nieko – kol nepradėjo klibėti po trijų mėnesių“. Po to sekė medinė – tvirta, stabili, bet be reguliavimo funkcijų. Kai vaikas paaugo, sėdėti joje tapo nepatogu.
Galiausiai jie pasirinko sulankstomą variantą su reguliuojamu aukščiu, atlošu ir paminkštinimu – ir pasak jos, tai buvo vienintelė kėdė, kuri išgyveno ne tik jų vaiką, bet ir antrąjį. Ne todėl, kad brangiausia. O todėl, kad pagalvota apie kasdienybę.
Kėdutė kaip baldas ar kaip pagalbininkas?
Medinės kėdutės dažnai atrodo patraukliai – jos dera prie interjero, atrodo „ilgaamžės“. Tačiau iš praktinės pusės jos sunkesnės, dažnai neturi diržų, o ir valyti jas – ne visuomet patogu. Kai vaikas išlieja tyrelę ar prilimpa košė, plastikiniai paviršiai tampa išsigelbėjimu.
Sulankstomos maitinimo kėdutės – tai, kas pritaikyta kasdieniam gyvenimui. Jos dažnai turi ratukus, gali būti kompaktiškai paslėptos kampe ar nuvežtos į svečius. Viena šeima pasakojo, kad jų modelis net turėjo nuimamą padėklą, kurį galėjo plauti indaplovėje – mažas dalykas, bet kasdienybėje gelbsti.
Kas iš tiesų lemia, kiek ilgai naudosi tą pačią kėdutę?
Kaina ar dizainas – tai ne tie veiksniai, kurie nulemia ilgaamžiškumą. Kur kas svarbiau:
- Ar kėdutė auga kartu su vaiku – turi reguliuojamą aukštį, atlošą, pakojį
- Ar ją patogu valyti – audiniai, paviršiai, ar nėra siūlių, kur kaupiasi maistas
- Ar kėdutė stabili – nes maži vaikai mėgsta sukinėtis, linguoti, trankyti kojomis
- Ar jai reikia papildomų dalių, kurios dažnai pametamos ar sugenda
Tėvai dažnai pamiršta, kad vaikas kėdutėje sėdi ne 2 mėnesius, o kone porą metų. O jei kėdė gerai išlaiko formą, gali būti perdėta ir broliui ar sesei.
Kur ieškoti tokios, kuri iš tiesų vertė verta?
Jeigu nenori rinktis iš vienos lentynos modelių, verta pasidairyti vietose, kur maitinimo kėdutės siūlomos skirtingoms šeimų patirtims – ne tik amžiui, bet ir gyvenimo būdui. Kai kurios kėdutės tinka tik mažam vaikui, o kitos virsta net paauglio sėdimąja vieta prie stalo.
Svarbiausia – kėdutė neturi erzinti. Nei tėvų, nei vaiko. Ji turi būti patogi, kad pavalgymas netaptų kova. Ir jei gali ją išvalyti per dvi minutes bei pastatyti viena ranka – vadinasi, pasirinkai gerai.
Gera kėdutė yra ta, kurią po metų dar norėsi naudoti. Ir kuri neprimins kiekvieno pasisėdėjimo kaip iššūkio. Gal tai plastikinė, gal medinė, gal sulankstoma – bet tik tada, kai ji tikrai tinka jums, o ne tik atrodo gražiai nuotraukoje.
