Finansinių iššūkių akivaizdoje šiandieninis lietuvis dažnai atsiduria kryžkelėje: skolintis ar kaupti? Ekonomistai pastebi, kad pastaruoju metu, ekonomikai šlubuojant, žmonės vis dažniau ieško greitų finansinių sprendimų, neretai negalvodami apie ilgalaikes pasekmes.

Lietuvoje finansinio planavimo kultūra dar tik formuojasi. Mums kultūriškai neįprasta atvirai kalbėtis apie pinigus, todėl dažnai sprendimai priimami skubotai, nepasitarus su specialistais.

Truputis statistikos

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, beveik 20 procentų šalies gyventojų yra paėmę vartojimo paskolą. Statistika atskleidžia, kad dažniausiai skolinamasi namų remontui, automobilių įsigijimui bei nenumatytoms medicininėms išlaidoms.

Įdomu tai, kad pastaraisiais metais stebima tendencija skolintis ir smulkesniems pirkiniams – elektronikos prekėms, baldams ar net drabužiams. Būtent tokiais atvejais finansų ekspertai skambina pavojaus varpais.

Gyvybiškai būtina ar tiesiog „noriu”?

Finansų ekspertai pabrėžia būtinybę atskirti realius poreikius nuo norų. Prieš imant paskolą, žmogus turėtų sau atsakyti į klausimą – ar šis pirkinys išspręs egzistuojančią problemą, ar tiesiog suteiks trumpalaikį malonumą?

Kai kurie pavyzdžiai, kada skolinimasis gali būti pagrįstas:

Jei šildymo sistema sugedo žiemos vidury, būsto remontas reikalingas dėl prakiurusio stogo ar automobilis tapo būtinas dėl darbo specifikos – tokiais atvejais vartojimo paskolos gali būti protingas sprendimas.

Kita vertus, naujausias išmanusis telefonas, dizainerio baldai ar atostogos egzotiškoje saloje neturėtų būti finansuojami skolintomis lėšomis.

Užburtas skolų ratas

Skolų konsultantai dažnai pastebi tą patį modelį – pirmoji paskola imama kažkam būtinam, antroji – jau mažiau būtinam daiktui, o trečioji dažnai naudojama ankstesnėms paskoloms dengti.

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad net 35 procentai vartojimo paskolų gavėjų po metų svarsto apie papildomą skolinimąsi. Šis užburtas ratas neretai baigiasi finansiniais sunkumais.

Praktika rodo, kad kai kurie žmonės pradeda nuo nedidelės paskolos būtiniausiam būsto remontui, o po kelių metų jau turi kelis ar net penkis skirtingus kreditus, kurių bendra suma gali viršyti pradinę paskolą kelis kartus.

Keturi žingsniai prieš pasirašant sutartį

Finansų konsultantai vieningai sutaria – prieš imant bet kokią paskolą, būtina žengti keturis žingsnius:

• Pirma, nuoširdžiai įvertinti, ar pirkinys tikrai būtinas.
• Antra, apskaičiuoti, kokią įtaką mėnesinė įmoka turės jūsų biudžetui. Visi įsipareigojimai neturėtų viršyti 40 procentų jūsų pajamų.
• Trečia, palyginti skirtingus pasiūlymus rinkoje. Dauguma žmonių renkasi pirmą pasitaikiusį variantą, nors skirtingų finansų įstaigų sąlygos gali skirtis dramatiškai.
• Ketvirta, atidžiai perskaityti sutartį, ypatingą dėmesį skiriant „smulkiam šriftui” – delspinigiams, papildomiems mokesčiams, išankstinio grąžinimo sąlygoms.

Kada skolintis – išmintinga?

Nors skolinimosi kultūra Lietuvoje dar tik formuojasi, finansų ekspertai pripažįsta, kad tam tikrais atvejais vartojimo paskola gali būti protingas finansinis įrankis.

Jei automobilis reikalingas darbo funkcijoms atlikti, o viešasis transportas nėra alternatyva, tuomet paskola automobiliui gali būti pateisinama. Tačiau svarbu nepasiduoti pagundai rinktis naujausią ir brangiausią modelį – vertėtų ieškoti optimalaus varianto.

Kitas pavyzdys – investicija į išsilavinimą. Tyrimai rodo, kad investicijos į kvalifikacijos kėlimą vidutiniškai atsiperka per 3-5 metus. Jei papildomi kursai ar studijos padės padidinti pajamas 20-30 procentų, tokia paskola yra strategiškai pagrįsta.

Finansinės pagalvės svarba

Ekonomistai pabrėžia, kad net ir turint stabilias pajamas, visada egzistuoja rizika jas prarasti.

COVID-19 pandemija puikiai parodė, kaip greitai gali pasikeisti finansinė situacija. Todėl prieš imant bet kokius finansinius įsipareigojimus, būtina turėti sukauptą finansinę pagalvę – bent 3-6 mėnesių pragyvenimo išlaidoms padengti.

Finansinė pagalvė ne tik apsaugo nuo netikėtumų, bet ir suteikia psichologinį saugumą, leidžiantį priimti racionalius sprendimus.

Alternatyvūs keliai

Rinkoje egzistuoja ir alternatyvūs finansavimo šaltiniai, kuriuos verta apsvarstyti prieš kreipiantis dėl tradicinės paskolos. 

Šeimos narių ar draugų pagalba, P2P skolinimo platformos, kredito unijos – visa tai kartais  gali pasiūlyti lankstesnes sąlygas nei tradiciniai bankai.

Taip pat verta pasidomėti valstybės programomis ir lengvatomis. Pavyzdžiui, būsto renovacijai ar verslo pradžiai gali būti taikomos palankesnės finansavimo sąlygos.

Rytojaus finansai – šiandienos sprendimai

Ekonomistai pripažįsta – mūsų šiandieniniai finansiniai sprendimai formuoja rytojaus gerovę. Todėl itin svarbu ugdyti finansinį raštingumą ir kritinį mąstymą.

Jei kiekvienas Lietuvos gyventojas prieš imdamas paskolą užduotų sau tris klausimus – ar man to tikrai reikia, ar galiu sau tai leisti ir ar yra alternatyvų – finansinių problemų skaičius sumažėtų dramatiškai.

Protingai valdant asmeninius finansus ir atsakingai vertinant skolinimosi galimybes, galima ne tik išvengti finansinių duobių, bet ir sukurti tvirtą pagrindą savo bei šeimos finansinei gerovei.

Piniginė laisvė prasideda ne nuo didelių pajamų, o nuo išmintingų sprendimų.